Seimas palaikė branduolinių ginklų draudimo išbraukimą iš Konstitucijos

Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.

Antrasis – galutinis – balsavimas gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.

Parlamento vadovas Juozas Olekas yra sakęs, jog galutinis priėmimas numatytas kitų metų sausio 12 dieną.

Seimo pirmininkas prieš posėdį žurnalistams teigė, jog draudimo išbraukimas didina šalies atsparumą ir atgrasymą.

Kalba apie atgrasymą

„Išbraukimas reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. (...) sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J. Olekas.

Palaikyti pataisą kvietęs opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas akcentavo, jog kaimyninės šalys panašių apribojimų neturi, bei pastebėjo, kad pagal galiojančius įstatymus atgrasymo tikslais sąjungininkai branduolinį ginklą nešančiais lėktuvais ar laivais į Lietuvos teritoriją patekti negalėtų.

„Su dabartiniu apribojimu mes negalim visavertiškai dalyvauti branduolinio atgrasinimo NATO planuose. Kadangi branduolinis atgrasinimas yra viso atgrasinimo karalienė, šitas sprendimas yra strategiškai svarbus“, – aiškino jis.

Atgrasymo svarbą akcentavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, politikų darbas – suteikti visus įmanomus įrankius užtikrinant šalies saugumą.

Ministras pažymėjo, jog Lietuva tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrade yra apsupta valstybių agresorių strateginės ginkluotės, todėl sprendimas keisti pagrindiniame šalies įstatyme numatytą draudimą yra reakcija į Kremliaus veiksmus.

„Mes reaguojame į Rusijos agresiją. Jeigu Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, tai turbūt ir tokių svarstymų neturėtume, kokius turėsime šiandien“, – tikino R. Kaunas.

Ragino rengti referendumą

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Seime svarstoma pataisa siūloma tiesiog atsisakyti šios nuostatos.

Pataisos daugiausia nepalaikė opozicinės „Nemuno aušros“ politikai. 14 iš jų balsavo prieš, o du susilaikė.

Šios partijos narys Aidas Gedvilas teigė esantis nustebęs, jog Seimas jaučiasi turintis įgaliojimus priimti tokį sprendimą. Parlamentaras ragino šiuo klausimu rengti referendumą.

„Šiam Konstitucijos straipsniui alternatyvų tikrai yra, mes tai galėtume išspręsti referendumo būdu“, – sakė jis.

Prieš taip pat balsavo trys Mišrios Seimo narių grupės nariai bei vienas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos politikas.

Dar kovą idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu, yra pristatęs ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.

Lietuvos kariuomenės analitikai yra nurodę, kad Lietuvos siekis atsisakyti branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.

Dar rugsėjo pradžioje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus.

Parengta pagal BNS pranešimus