Kariniai poligonai Šilalės ir Tauragės rajonuose bus steigiami skubiau (atnaujinta)

Seimas nusprendė Tauragės ir Šilalės poligonų įkūrimą ir jų infrastruktūrą bei šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligonų teritorijose pripažinti ypatingos svarbos projektu. Už tai numatantį įstatymą balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai.

Siekiant įkurti poligonus numatytose teritorijose visuomenės poreikiams turės būti paimta privati žemė, atliktas valstybinės žemės perdavimas, suformuota poligono teritorija, sukurta jo infrastruktūra, t. y. parengti teritorijos planavimo dokumentai, atliktos žemės sklypų paskirties keitimo procedūros, įgyvendinti reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, statybos leidimų išdavimu ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimu, kurie įprastomis sąlygomis užtruktų ilgą laiką.

Naujas teisinis reguliavimas užtikrins skubų poligonų įkūrimą ir jų veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą. Kaip anksčiau yra minėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes poligono įkūrimo be statybos darbų procedūras sutrumpinti nuo penkerių metų iki šešių mėnesių.

Planuojama, kad Tauragės karinis poligonas užims 3 688 ha, o Šilalės – 2 343 ha. Palyginti su pirminiu pasiūlymu, bendrai abiejų poligonų plotai, pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Pociaus, sumažės 969 ha.

Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad naujuosiuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Šiuo metu taip pat  kuriamas Rūdninkų poligonas.

Seimo kanceliarijos informacija