Seimas priėmė dalį mokesčių pakeitimų, likusieji – ketvirtadienį

„Geriau 500 mln. į Gynybos fondą, negu nė kiek“

Projektus, pajamos iš kurių bus skiriamos krašto apsaugai, parėmė opoziciniai konservatoriai.

Tuo metu opoziciniai liberalai antradienio rytą sakė nepalaikysiantys jokių mokesčių didinimo.

„Laikomės nuosekliai nuomonės, kad šis kelias neatneš didelės naudos gynybos finansavimui, stabdys ekonomiką ir nepritariame valdančiųjų pasirinktam metodui iš vienos kišenės perdėti į kitą“, – žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Premjeras Gintautas Paluckas ragino palaikyti pokyčius.

„Jau geriau 500 mln. eurų į Gynybos fondą, negu nė kiek į Gynybos fondą“, – Seime žurnalistams sakė jis.

Vyriausybė planavo, kad priėmus jos siūlytą mokesčių pakeitimų variantą jau kitais metais į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkti apie 280 mln. eurų, o 2027 metais – 552 mln. eurų.

Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai, bet šie skaičiai kiek keisis, nes nuo projektų pateikimo jie pakoreguoti Seime.

Pelno mokestį didina antrą kartą per metus

Vadinamąjį saugumo įnašą, kuriuo bus apmokestintos draudimo sutartys, Seimas priėmė 104 parlamentarams balsavus už, prieš buvus 11 ir 15 politikų susilaikius.

Draudimo apmokestinimo išimtys bus taikomos apdraudus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę bei pasėlius ir augalus, taip pat ūkinių gyvūnų sveikatą.

Seimas taip pat padidino standartinio pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinio – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.

Pelno mokesčio tarifas nuo 15 iki 16 proc. didintas ir pernai.

Skaičiuojant pelno mokestį jis nebebus siejamas su įmonės darbuotojų skaičiumi – dešimčia žmonių. Dabar smulkioms, iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir iki dešimties darbuotojų turinčioms įmonėms taikomas 6 proc. tarifas.

Už Pelno mokesčio įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo 19, o susilaikė aštuoni politikai.

Apmokestino saldintus gėrimus, panaikino PVM lengvatą šildymui

Parlamentarai antradienį 84 balsais už, prieš buvus 12 Seimo narių ir susilaikius 30 politikų įvedė ir naują nealkoholinių saldintų gėrimų mokestį.

Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 2,5–8 gramai cukraus, nustatytas 7,4 cento litrui tarifas, o jeigu cukraus yra daugiau nei 8 gramai – 21 cento tarifas.

1,05 euro už litrą, arba 4,3 euro už kilogramą tarifai bus taikomi gėrimų koncentratams. Gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, iš vaisių ar pieno, nebus apmokestinti. 

Seimas taip pat panaikino PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.

Taip pat lengvatinis PVM tarifas nuo 9 proc., kuris galioja dabar, padidintas iki 12 procentų. Tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o nuo sausio PVM šildymui sieks 21 procentą. Knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifas sumažintas nuo 9 iki 5 procentų.

Už pataisas balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 19, susilaikė 16 politikų.   

Premjeras G. Paluckas antradienį sakė, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui pažeidžiamiausi gyventojai, kaip ir iki šiol, gaus kompensacijas, o jomis galės pasinaudoti daugiau žmonių. 

Likę mokesčiai – ketvirtadienį

Seimas ketvirtadienį rengiasi priimti nekilnojamojo turto (NT) ir gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus.

Naujausias NT apmokestinimo variantas, be kitų pakeitimų, numato, jog pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų.

Parlamentarai taip pat spręs dėl Vyriausybės siūlymo šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti tarpinį – 25 procentų laiptelį aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Į tą patį įstatymą įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio atsisakyta 2018 metais. Numatyta nustatyti papildomą 1044 eurų per metus (87 eurus per mėnesį) NPD už kiekvieną vaiką ar įvaikį.

G. Paluckas anksčiau sakė, kad NPD pokyčiai galėtų įsigalioti ne nuo 2026 metų, o nuo 2027 metų, kai pilnai pasijus teigiamas mokesčių pakeitimų efektas valstybės biudžetui.

Lietuva ketina iki 2030 metų gynybai skirti papildomus keliolika milijardų eurų, kad galėtų išvystyti kariuomenės diviziją. Tam, anot valdžios atstovų, krašto apsaugai 2026–2030 metais reikės skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Autoriai: Saulius Jakučionis, Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama