Seimas priėmė gynybos mokesčių paketą

Kad pasiektų tokį tikslą, parlamentas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą.

Seimas taip pat nustatė savivalda iš jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies prie civilinės saugos projektų prisidėtų kasmet po 25 mln. eurų.

Gynybos fondas bus skirtas kaupti lėšoms, kuriomis būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai.

Jį įteisinantis įstatymas priimtas 107 parlamentarams balsavus už, dviem balsavus prieš ir 18 politikų susilaikius.

„Tai geriausios investicijos į taiką“, – pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ji pabrėžė, kad „yra stiprus signalas“, jog tokiam gynybos finansavimui yra politinis palaikymas.

„Šiemet galėsime priimti sprendimus dėl įsigijimų, skirti pinigus avansiniams mokėjimams“, – pridūrė ministrė.

Tuo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad įstatymų pataisomis yra didinami mokesčiai ir tai labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys žmonės.

„Supriešinote Lietuvą, nes mokestinėmis priemonėmis nusitaikėte į mažiausiai uždirbančius žmones“, – tvirtino jis.

Konservatorius Vilius Semeška pabrėžė, kad tokio įstatymo priėmimas yra Lietuvos signalas NATO, kad ji į savo krašto apsaugą finansuoja pakankamai.

Už Akcizų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias didesnius mokesčius alkoholiui ir rūkalams, balsavo 116 parlamentarų, o susilaikė penki.

Seimo nustatyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifai galios 2025-2027 metais.

Parlamentarai labiausiai pakėlė akcizą etilo alkoholiui: 2025-2026 metais jis sieks 2 837-3 262 eurus, o 2027 metais bus taikomas 3 751 euro dydžio akcizas.

Taip pat pustrečio karto labiau nei numatė Vyriausybė Seimas padidino elektroninių cigarečių skysčio akcizą: jo tarifas augs kasmet po 150 procentų.

Netrukus 71 parlamentarui registravusis ir 67 Seimo nariams balsavus už, buvo padidinti akcizai kurui ir degalams. Kai kurių šių akcizų didėjimas kasmet numatytas iki 2028-2030 metų.

Seimas, kaip ir siūlė Vyriausybė, vienu procentiniu punktu padidino pelno mokestį iki 16 procentų. Mažoms įmonėms jis augtų tiek pat – vienu punktu iki 6 procentų. Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 118 Seimo nariai, prieš buvo du, o aštuoni susilaikė.

Seimas nepalaikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Luko Savicko ir Algirdo Butkevičiaus siūlymo pelno mokestį didinti iki 17 procentų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dar didesnis pelno mokesčio tarifas kenktų ekonomikos augimui.

„Saugokime savo investicinį klimatą“, – teigė ministrė.

Seimas taip pat paliko galioti Vyriausybės teiktą siūlymą, kad savivaldybės prie gynybos finansavimo prisidėtų po 25 mln. eurų kasmet, o ne daugiau. Šios lėšos bus naudojamos tik savivaldybių reikmėms.

Seimas 59 parlamentarų balsais už, 50 – prieš, o 17 susilaikius nepritarė G. Skaistės siūlymui šias savivaldos lėšas leisti naudoti ne tik rajonų reikmėms, bet ir nacionaliniu mastu įgyvendinamoms priemonėms.

Seimas nutarė, kad į Gynybos fondą 2025 metais bus pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.

Parlamento salėje ketvirtadienį taip pat nepritarta „valstiečių“ siūlymui į Gynybos fondą pervesti 80 proc. Lietuvos banko uždirbto pelno už 2024-2026 metus.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė / BNS

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė)