Spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą

Jų sąrašą plėsti siūlo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, įregistravęs tokią Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisą. Jos tolesniam svarstymui Seimas antradienį pritarė bendru sutarimu.

K. Mažeika tvirtino, kad jo pataisos labiau susijusios su gyvūnų gerove ir pabrėžė, kad už prijaukintų laukinių paukščių, pavyzdžiui, povų laikymą kaimo sodybos šeimininkas nepritaikęs sąlygų naujiems europiniams reikalavimams gali būti nubaustas 7 tūkst. eurų viršijančia bauda.

Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos vadovas Linas Petraška BNS teigė, kad daugeliui augintojų kyla problemų gaunant leidimus, nes sunku įrodyti, kaip tie augintiniai pas juos atsirado.

„Sunku gauti dokumentus, patvirtinančius faktus apie anksčiau įsigytus egzotinius paukščius – kad pirko, paveldėjo ar gavo dovanų. Ar vadas atsivedė jau gyvenę pas juos tokie gyvūnai. Sudėtinga įteisinti“, – BNS kalbėjo jis.

„Daugeliui egzotinių gyvūnų augintojų tai yra hobis, o jeigu atsiranda reglamentai, žmogui paprasčiau nesivelti į biurokratizmą ir atsisakyti to pomėgio, negu eiti tuo sunkiu keliu, kad gyvūnas būtų pasiliktas“, – pridūrė dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų atstovas.

L. Petraška sako, kad nelaisvėje laikomi egzotiniai paukščiai dažniausiai joje ir būna gimę, todėl jie nenukenčia.

„Augintojai stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas, geresnes nei jie būtų gamtoje – stengiasi pasirūpinti juos supančio interjero elementais, perka geresnius lesalus, mineralus“, – BNS aiškino L. Petraška.

Pasak K. Mažeikos, išplėtus sąrašą tokių gyvūnų nebūtų draudžiama laikyti ar jie nebūtų konfiskuojami, jiems nebūtų taikomos laukinės gyvūnijos priežiūros nelaisvėje taisyklės.

„Daug žmonių tapo aplinkos ministro įsakymo įkaitais – anksčiau jie tuos paukščius nusipirko ar jiems padovanojo, ar perleido, o dabar negali ne tik veisti ir parduoti kai kurių, bet ir laikyti be specialių leidimų, iš jų augintiniai konfiskuojami“, – BNS teigė K. Mažeika.

Pasak komiteto pirmininko, daugelyje ES šalių fazanai, papūgos ir kiti dekoratyviniai gyvūnai pripažįstami domestikuotais dėl jų naudojimo ir adaptacijos žmogaus poreikiams.

K. Mažeikos siūloma pataisa numato, kad domestikuotais gyvūnais būtų laikomi ir tie, kurie veisiami nelaisvėje keturis ar daugiau kartų, o jų elgesys ir fiziologiniai požymiai yra pritaikyti žmogaus poreikiams, pavyzdžiui, dėl plunksnų, vilnos, grožio, laisvalaikio.

Dabar į šį sąrašą patenka gyvūnai, kurie per selektyvaus veisimo procesą yra įgiję genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį.

Laukinių gyvūnų vieta – laisvėje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro Kauno rajone vadovė Justina Morkūnaitė BNS teigė, kad plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašo nereikia.

„Mano asmenine nuomone, jis yra pakankamas laikyti tuo gyvūnus, kuriuos galima laikyti kaip augintinius. Laukiniams ir kai kuriems egzotiniams gyvūnams užtikrinti laikymo sąlygas yra pakankamai sudėtinga. Jų vieta turi būti laisvėje“, – BNS sakė centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad dėl griežtesnių taisyklių atsikratomų augintinių antplūdžio centre kol kas nėra, tačiau dar nesibaigęs 18 mėnesių (nuo 2023 metų lapkričio) pereinamasis laikotarpis.

Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda ir jį naikina Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), o kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pernai jis konfiskavo 151 nelaisvėje augintą gyvūną.

„Daugiausia, kad neturėjo teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų arba laikyti leidimų“, – BNS pranešė departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laima Grižaitė.

Agentūros duomenimis, 2023 metais buvo išduoti 166 leidimai laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje.

„Vertinant išduotų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje leidimų apimtis, nuo 2021 metų piko stebima mažėjimo tendencija sietina su nustatytais ribojimais aptverti mišką bei įrengti aptvarus vandens telkinių juostose“, – teigia agentūra.

2023 metais daugiausia dėl leidimų kreipėsi Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Utenos ir Marijampolės regionų gyventojai. Daugiausia buvo prašoma leidimų laikyti danielius, tauriuosius elnius (83 proc. leidimų). Rinkliava siekia 66 eurą už kiekvienos rūšies augintinį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.