Šeimai turi būti leista atsisveikinti su mirštančiais artimaisiais

Sprendimas priklauso nuo gydytojų geranoriškumo

Peržiūrėjusi aktualius teisės aktus, Seimo kontrolierė nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisės akto, kuris įpareigotų visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas nustatyti mirštančių asmenų lankymo tvarką, leidžiančią mirštančiam asmeniui ir jo ar jos artimiesiems oriai atsisveikinti.

Tik stacionarines paliatyviosios slaugos paslaugas teikiančios įstaigos privalo paciento artimiesiems sudaryti galimybę lankyti jį bet kurią savaitės dieną ir bet kuriuo paros metu, o esant poreikiui – atsisveikinti su mirštančiuoju. Visos kitos įstaigos, kuriose taikomas stacionarinis gydymas, savo vidaus tvarkos taisyklėse turi savarankiškai apibrėžti pacientų teises ir pareigas, įskaitant jų lankymo taisykles. Vadinasi, pacientų lankymo galimybės skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos ir jos administracijos požiūrio, net jei ligoninėje gulinčio asmens būklė staigiai blogėja ir tampa nesuderinama su gyvybe. Taip pat atskirais atvejais ligoninės personalas suteikia galimybę pasimatyti su mirštančiuoju net ir nesant oficialios tvarkos, tačiau, ar tokia galimybė bus suteikta, priklauso nuo darbuotojų geranoriškumo.

Atsisveikinimas svarbus abiem pusėms

Tyrimo metu Seimo kontrolierių įstaigą konsultavo medicinos psichologė, dirbanti palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugas teikiančioje ligoninėje. Ji atkreipė dėmesį, kad tinkamas atsisveikinimas yra svarbus tiek mirštančiam pacientui, tiek jo artimiesiems. Artimojo mirtis yra skausminga ir jautri gyvenimo patirtis. Atsisveikinimas su mirštančiu artimuoju teigiamai veikia abiejų pusių emocinę būseną.

Šeimai, anot specialistės, atsisveikinimas gali padėti sumažinti komplikuoto ar uždelsto gedėjimo riziką, nes sukuriama galimybė išreikšti neišsakytus jausmus, atleisti, atsiprašyti bei padėkoti. Tai padeda sumažinti kaltės jausmą ir pagerina emocinį prisitaikymą po artimojo mirties, leidžia išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Mirštančiam žmogui atsisveikinimas su šeimos nariais gali leisti pajusti ramybę ir užbaigtumą paskutiniais gyvenimo momentais.

Teisė atsisveikinti negali būti paneigta kaip „nepatogi“

Tyrimo metu Sveikatos apsaugos ministerija pateikė poziciją, kad esamas reguliavimas yra pakankamas, o leidimas aplankyti mirštantį žmogų ne nustatytomis pacientų lankymo valandomis keltų diskomfortą kitiems pacientams ir trikdytų medicinos personalo darbą.

Vis dėlto Seimo kontrolierė pabrėžė, kad artimųjų buvimas šalia yra labai svarbus orios mirties kriterijus. Atsisveikinimas mirštant taip pat yra privataus gyvenimo, kurio neliečiamumas įtvirtintas Konstitucijoje, dalis. Todėl gydymo įstaigos turėtų užtikrinti privataus gyvenimo ir orumo apsaugą sudarydamos sąlygas mirštančiam asmeniui ir jo artimiesiems gyvenimo pabaigoje pabūti kartu, atsisveikinti.

„Aiškus teisinis reglamentavimas padėtų užtikrinti, kad visose Lietuvos ligoninėse būtų sudarytos vienodos galimybės šeimai atsisveikinti su mirštančiuoju. Nepriklausomai nuo regiono, ligoninės dydžio, vidaus tvarkų ar personalo nusiteikimo. Tam tikri praktiniai nepatogumai negali būti priežastis ignoruoti šį poreikį, nes žmogaus orumas yra ypatinga vertybė, kuri turi būti apsaugota ir paskutiniais gyvenimo kelionės momentais“, – teigia Seimo kontrolierė E. Leonaitė.

Ministerija žada tobulinti reguliavimą

Reaguodama į Seimo kontrolierės rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad žada atnaujinti nutarimą „Dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“. Aprašas bus papildytas nuostata, kuri įpareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigas vidaus tvarkos taisyklėse numatyti sąlygas, kuriomis mirštančio asmens artimieji ir mirštantis asmuo galėtų atsisveikinti ir mirštantis asmuo oriai numirti pagarboje, užtikrinant jo teisės į privatumą įgyvendinimą.

Seimo kontrolierių įstaigos informacija