Seimo pirmininkė: kirba jausmas, kad ne visus sprendimus visuomenė vertins kaip solidžius

Vis dėlto Seimo vadovė pažymėjo, kad šios sesijos metu taip pat priimti reikšmingi sprendimai dėl biudžeto, didesnių atlyginimų viešajam sektoriui, šalies gynybos, valstybės tarnybos pertvarkos, tad galima konstatuoti, kad ji buvo rezultatyvi.

„Buvo įvairių iššūkių, ypač pastarosiomis dienomis. Dvi apkaltos per vieną savaitę – išskirtinis įvykis Seime, net ir vertinant visų Seimo kadencijų istoriją. Tiesa, apibendrinant šią sesiją kirba jausmas, kad ne visus mūsų sprendimus visuomenė įvertins kaip solidžius, sąžiningus ir politiškai brandžius“, – šeštadienį per paskutinį rudens sesijos posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdantieji išskiria biudžeto priėmimą

Valdančiųjų atstovai kaip vieną svarbiausių pasibaigusios sesijos darbą nurodė 2024 metų biudžetą, jo blokuoti nesiėmė ir kitų metų finansų paskirstymą kritikavusi opozicija.

„Biudžetas buvo priimtas pakankamai sklandžiai ir net opozicija netraukė kortelių, nes nebuvo suinteresuota, kad biudžetas nebūtų priimtas, matyt suprato, kokios būtų pasekmės, jei gyventumėme 2023-ųjų viena dvyliktąja, niekam naudos iš to nebūtų buvę. Sprendimų, nepaisant tų foninių dalykų, Seimas priėmė“, – šeštadienį žurnalistams sakė premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė

Ji taip pat pažymėjo, kad net biudžeto išlaidas išpučiančių iniciatyvų nebuvo išskirtinai daug, ypač įvertinus, kad tai priešrinkiminis biudžetas.

„Aš nesakyčiau, kad buvo daugiau chaoso nei kitais metais arba mažiau. Visada priešrinkiminiais metais būna daugiau iniciatyvų, kurios politikų išnaudojamos parodyti rūpestį žmonėmis, nesukant sau galvos, kas už tai po to turi sumokėti. Tai tų iniciatyvų gal buvo šiek tiek daugiau nei įprastinę sesiją, bet visus sprendimus, kuriuos bent Vyriausybė siūlė, Seimas priėmė“, – kalbėjo premjerė.

Seimo pirmininkė savo sesijos pabaigos kreipimesi į parlamentarus pažymėjo, kad nepaisant išsiskyrusių nuomonių, biudžetas priimtas net kiek anksčiau nei įprastai, gruodžio pradžioje.

„Kitų metų biudžete numatytas rekordinis lėšų augimas gynybai bei susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui. Nuosekliai augs įvairių grupių gyventojų pajamos. Tai rodo Seimo apsisprendimą padėti žmonėms susiduriant su iššūkiais: infliacija ir kitomis Rusijos karo Ukrainoje pasekmėmis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vertinimuose – gėda dėl nepavykusios apkaltos

Rudens sesijos darbą vertindami parlamentarai prisiminė ketvirtadienio balsavimą dėl kalėjime bausmę atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovo Vytauto Gapšio, kai neužteko balsų panaikinti jo mandato.

„Iš tikrųjų pabaiga Seimo sesijos neprideda šlovės Seimui ir, sakyčiau, daro gėdą visai teisinei valstybei, kas įvyko su nepavykusia apkalta V. Gapšiui bus dalykas, kuris liks kurį laiką ir bus aptarinėjamas kaip šios kadencijos vienas iš simptomų“, – sakė valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Opozicinių socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė sakė, kad sesija buvo sudėtinga ir sunki, o tarp nepavykusių jos darbų minėjo Vyriausybės parengtą, bet taip ir nepriimtą mokesčių reformą

„Ne iki galo įvykdyta mokesčių reforma, biudžetas sunkiai buvo formuojamas, kaip sakė premjerė, degė daug ugnių vienu metu ir tikrai tas biudžetas mūsų, socialdemokratų, supratimu, galėjo būti geresnis, ir tos apkaltos paliko negatyvo“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, jog prieš apkaltas nublanko net biudžetas.

Jis tai pat sakė, kad sesija buvo pilna kančios: „Iš pradžių kankintis reikėjo su tuščia darbotvarke, dabar su perkrauta darbotvarke“.

„O dabar pagrindinis sesijos akcentas – apkaltos, čia turbūt įsiminė visiems kaip pats svarbiausias ir prasmingiausias dalykas, net biudžetas nublanko“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Baigta sesija: be mokesčių reformos

Seimas šeštadienį himnu baigė eilinę rudens sesiją.

Per rudens sesiją patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas, Vidaus tarnybos statutas, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraustas kailinių žvėrelių verslas, taip pat uždrausta įvežti elektroninių cigarečių skystį su saldikliais, cukrumi, uždraustas ir rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas, krova bei išdujinimas visuose įrenginiuose, paskelbtas referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, nustatytos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų datos.

Šią sesiją taip pat surengtos apkaltos Petrui Gražuliui ir Vytautui Gapšiui, pradėta apkalta Remigijui Žemaitaičiui, pradėtas tyrimas dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Nors Vyriausybė teikė, Seime liko nesvarstyta vadinamoji mokesčių reforma.

Taip pat šeštadienio posėdis buvo paskutinis ilgametei Seimo posėdžių sekretoriato vadovei Violetai Gureckienei.

Ji Seime su nedidele pertrauka dirbo nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais iki dabar – daugiau nei 30 metų.

Seimo pirmininkė įteikė V. Gureckienei simbolinę Seimo dovaną – varpelį su visų buvusių parlamento vadovų parašais.

Pagal Konstituciją, Seimas per metus renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją.

Autorė Milena Andrukaitytė / BNS

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova)