Šeimos ūkiai lieka už borto: kur plaukia pieno laivas?

Ministerija džiūgauja, ūkininkai stebisi

Stipriai nurėžus pieno supirkimo kainas, per visą Lietuvą nuvilnijo ūkininkų protestai: jie dykai dalijo pieną gyventojams, pilstė jį laukuose, mitingavo prie pagrindinių pieno perdirbimo įmonių būstinių, protestavo prie valdžios institucijų, reikalaudami sąžiningos kainos pieno tiekimo grandinėje. Ir ką laimėjo? Žemdirbių organizacijų skaičiavimais, pieno sektoriui gelbėti reikėtų bent 40 mln. Eur, o Vyriausybė mestelėjo 8 mln. Pokyčių pieno tiekimo grandinėje – kol kas jokių.

I. Šimonytė ne kartą pabrėžė, kad biudžete atliekami milijonai nesimėto. Taip pat nuolat kartojo, kad pieno gamintojams reikia kooperuotis, siekiant sustiprinti derybines galias. Premjerei turbūt niekas nepaaiškino, o gal ji neišgirdo, kad Lietuvoje kooperatyvai kartais už pieną gauna mažiau nei atskiras ūkininkas, nors parduoda didelį kiekį pieno. Taigi kooperacija muša ūkininkus kitu lazdos galu.

Tačiau tokie lietuviški ypatumai nuėjo į antrą ar trečią planą, o į pirmąjį – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) džiugesys, kad paramą galės gauti 9 iš 10 arba 90 proc. šalies pieno gamintojų, tai būtų 10 615 pieno ūkių, kurie atitinka reikalavimus šiai paramai gauti. Vienas jų – išmokos už karves bus mokamos, jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą.

Iki gegužės 5 d. buvo renkamos pieno gamintojų paraiškos, pagal kurias turės būti padalyta Vyriausybės skirta 8 mln. Eur nacionalinė parama krizę išgyvenančiam pieno sektoriui. Dar neskelbiama, kokios tiksliai bus išmokos, bet anksčiau minėta, kad už tuos mėnesius būtų skiriama apie 87 Eur už kiekvieną pieninę karvę.

Ūkininkai stebisi tokia informacija, kad 90 proc. pieno ūkių sulauks „krizinių“ išmokų. Mat vasario 1 d. Lietuvoje buvo 21 428 karvių laikytojai. Tai reikštų, kad paramą gautų tik apie pusė ūkių – 50 proc. Kodėl ŽŪM giriasi, kad parama turėtų pasiekti 90 proc. pieno gamintojų?

Be paramos lieka šeimos ūkiai

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino daugiausia pieno ūkių turinčių rajonų savivaldybių atstovus, kurių pateikti duomenys, regis, turėtų gerokai pakoreguoti ŽŪM skelbiamus lūkesčius dėl nacionalinės paramos pieno sektoriui aprėpties. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis skaičiavo, kad išmokas gali gauti 564 rajono pieno gamintojai, o iš viso šiame krašte yra apie 1 000 karvių laikytojų. Vadinasi, pinigai pasiektų ne 90 proc., o tik apie 50 proc. pieno gamintojų.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Joana Miliauskienė ŪP sakė, kad jų krašte pienines karves laiko apie 1 200 žmonių, o paramos reikalavimus atitinka tik 776 pieno gamintojai. Tai irgi toli gražu ne 90 proc. Tiesa, J. Miliauskienė atkreipė dėmesį, kad ne visi karvių laikytojai parduoda pieną, dalis jų naudoja tik savo reikmėms, juos reikėtų išminusuoti iš paramos gavėjų. Ji pridūrė, kad į Vyriausybės skirtų 8 mln. Eur dalybas nepatenka ir didesni pieno ūkiai.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis redakcijai teigė, kad iš esančių apie 380 pieno gamintojų parama pasieks apie 180 karvių laikytojų. Taigi, be išmokų liks kiek daugiau nei pusė jų.

„Stambių pieno gamintojų pas mus nėra daug, yra gal kokie 10 ūkių, kurie turi daugiau nei 150 karvių. Taigi, dauguma ūkių yra smulkūs ir vidutiniai. Nemažai jų negaus išmokų, bet tokie paramos skyrimo kriterijai“, – aiškino V. Velikonis.

Prieštaringa informacija

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, ekologinių ūkių kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius teigė, kad ŽŪM pateikta informacija, jog 90 proc. pieno gamintojų pasieks nacionalinė parama, yra gana prieštaringa, nes nesueina pateiktų skaičių galai. „ŽŪM skelbia, kad Rokiškio rajone paramą gaus 138 ūkiai ir tai esą būtų 85 proc. visų karvių laikytojų. Bet pas mus rajone yra 344 pieno ūkiai, vadinasi, pinigai pasiektų tik apie 40 proc. ūkių. Kiek žiūrėjau ir skaičiavau, tai kituose rajonuose paklaida dar didesnė“, – ŪP dėstė rokiškėnas.

Tai kas gi klysta: statistika ar ŽŪM? M. Petkevičius aiškino, kad yra karvių laikytojų, kurie neparduoda pieno perdirbimui, jį naudoja savo reikmėms arba patys gamina produktus ir juos parduoda. „Aišku, kad tokių yra, bet negi jų tiek daug – apie 40 proc. visų karvių laikytojų?“ – stebėjosi Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Įdomi statistika

ŽŪM atstovai ŪP informavo, kad jokios klaidos nėra, nes visi į skaičiavimus įrašyti pieno ūkiai parduoda žaliavą perdirbti, o beveik 90 proc. buvo apskaičiuota nuo bendro 2023 m. vasarį–kovą pardavusių pieną perdirbti ūkių skaičiaus.

Pagal ŽŪM pateiktą statistiką, 2023–ųjų vasario 1 d. pienines karves laikė 21 428 ūkiai. Iš jų 11 899 ūkiai pardavė pieną perdirbti šių metų vasarį–kovą, o 10 615 jų atitinka visus reikalavimus paramai gauti ir gali teikti paraiškas.

ŽŪM aiškino, kad ūkiai nepardavė pieno vasarį–kovą, nes gali būti įvairių priežasčių: nepardavė pieno tik šiais mėnesiais (vasarį–kovą), galbūt karvės buvo užtrūkusios arba parduoda pieną tiesiogiai vartoti, laiko pieninę karvę tik savo šeimos (ūkio) poreikiams ir pan.

Ko klauso ministerija?

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis And­rijauskas tiesiai šviesiai rėžė: „Pikčiau ir būti negali, du kartus važiavome į sostinę mitinguoti ir diskutuoti bei derėtis su valdžia, bet ministerija klauso tik Žemės ūkio rūmų (ŽŪR). Jų vadovai mitingo dieną surengė spaudos konferenciją, kur pareiškė, kad ne visiems pieno ūkiams reikia paramos, o paskui atėjo į mitingą pozuoti žurnalistams... Tai labai neskanūs dalykai ir smūgis ūkininkams į paširdžius. Žemės ūkio ministras jau seniai turėjo pastatyti ŽŪR į vietą, sustabdyti žemdirbių kiršinimo procesą, bet jie, matyt, taip „žaidžia“ ir jau akivaizdu, kad „prisižaidė“. Jis užsiminė apie Lietuvos žemdirbių atstovų susitikimą su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Janušu Voicechovskiu, kuris pažadėjo ieškoti lėšų ir padėti nukentėjusiems ūkininkams.

Pamario krašto ūkininkų atstovas siūlytų stabdyti paraiškų rinkimą dėl nacionalinės paramos pieno gamintojams, kol nėra bendro visų sutarimo. Jis piktinosi, kad už borto lieka modernizavimo projektus įgyvendinę ūkiai, investavę savo lėšas ir įsiskolinę bankams. „Jiems dabar bene sunkiausia, žmonės dirba sukandę dantis“, – pastebėjo K. Andrijauskas.

Įklimpo į paskolas

Viešumoje pateikiama, kad Vyriausybė neremia stambių ūkių, kurie esą gauna gerą kainą už pieną ir gerai gyvena. Į tokių sąrašą patenka ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, laikantis apie 100 karvių. Tik apie gerą gyvenimą šis pieno gamintojas nekalba.

„Mūsų rajone numatytų išmokų už karves negaus ir mažesni ūkiai, kurie laiko nuo 50 iki 100 karvių. Jie stengiasi, kad pieno kokybė būtų geresnė, į tai investuoja, bet, pasirodo, to niekam nereikia. Rajone yra apie 500 karvių laikytojų, o paramą gaus tik apie pusė jų. Dalis jų pieną naudoja tik sau, bet tokių nėra daug. Vadinasi, Vyriausybė be paramos palieka sąžiningai dirbančius šeimos ūkius“, – valdžios politikos nebesupranta pieno gamintojas iš Žemaitijos.

Ūkininkas liūdnai konstatavo, kad blogiausioje padėtyje atsidūrė ūkiai, kurie gavo paramą, skolinosi iš bankų ir investavo į pieno gamybą. Tarp jų – ir pats M. Kaktys. „Paimtos paskolos, o palūkanos išaugo dvigubai, pieno savikaina taip pat išaugo, viskas stipriai pabrango.

Taip, pernai pieno supirkimo kainos buvo geros, bet pajamos nuėjo investicijoms. Kaip dabar suvesti galus? Daug kartų apie tai visur kalbėjome, bet kas iš to? Ministerijai labai didelę įtaką turi ŽŪR, sukurta tokia atmosfera, kad vieni geri, kiti blogi. Taip kiršinti nepadoru ir nenormalu. 8 asociacijos pasisakė, kad neteisingai norima skirstyti paramą, bet paklausė tik vienų ŽŪR“, – redakcijai piktinosi pieno gamintojas.

Pasijuokimas iš kooperatyvų?

Anekdotu ar pasijuokimu iš kooperatyvų gali tapti ŽŪM nuostata labiau paremti kooperuotus pieno gamintojus. Numatyta išmokas už karves 10 proc. padidinti tiems, kurie buvo pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariais 2023 m. kovo 1 d.

„Paradoksas tas, kad daugelis kooperatyvų narių net nepatenka į paramos gavėjų sąrašus, nes kooperatyvai „susiveržė diržus“ ir mokėjo savo nariams šiek tiek daugiau, nesumažino tiek kainos.

Didelę sumą tam skyrė „Pienas LT“, mūsų kooperatyvas taip pat skyrė nemažai lėšų, kad ūkininkai galėtų išgyventi, kai perdirbėjai taip numušė kainas. Bet dabar kooperatyvas lieka tarsi kaltas, kad ūkininkams mokėjo daugiau, nes jie dabar negaus valstybės paramos. Tai panašu į pasijuokimą iš kooperacijos“, – kalbėjo M. Petkevičius.

Jis pridūrė, kad dar labiau nukenčia kooperuoti ekologiško pieno gamintojai, kuriems nebus paramos, nors jiems supirkimo kaina smuko dar stipriau.

Panašu į melagystes

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 50, 2023 m. gegužės 6 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.