Sėkmingai parduoti taip pat svarbu, kaip ir užauginti

Būtent tokį abiem pusėms naudingą ryšį kuria iniciatyva „Kaimas į namus“, kviečianti ūkininkus ir vartotojus susitikti virtualioje erdvėje. Tai ne tradicinė elektroninė parduotuvė, o savotiškas virtualus turgus, kuriame svarbiausia – tiesioginis ryšys tarp gamintojo ir pirkėjo. Čia nėra sandėlių, tarpininkų ar ilgų tiekimo grandinių – produktai keliauja tiesiai iš ūkio į namus.

„Prekybą tik pradedančiam ūkininkui „Kaimas į namus“ yra puikus, jau paruoštas naudoti įrankis, ypač vertingas dėl galimybės gauti gyvą konsultaciją, praktinę pagalbą ir realų palaikymą. Tai ne tik prekybos vieta, bet ir bendruomenė, kurioje galima susipažinti su bendraminčiais, dalintis patirtimi bei mokytis vieniems iš kitų“, - savo mintimis dalijasi ekologinio Kazlauskų ūkio atstovė Kristina Kazlauskaitė.

Ši virtuali prekyvietė ypač naudinga smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams, kurie augina ar gamina nedidelius kiekius produkcijos ir daugiau laiko skiria kokybei bei ūkiui, o ne reklamai ar prekybai. Susikūrę paskyrą, jie gali patys pristatyti savo produkciją, nurodyti kainas, pristatymo sąlygas bei tiesiogiai bendrauti su pirkėjais.

Vartotojams ši prekyvietė suteikia galimybę ne tik atrasti vietinius produktus, bet ir pažinti žmones, kurie juos kuria. Jie gali tiesiogiai susisiekti su ūkininku arba prisijungti prie „Kaimas į namus“ bendruomenės, kurti savo užsakymų ratą ir patogiai įsigyti norimų produktų.

Didelis „Kaimas į namus“ privalumas – interaktyvus tiekėjų žemėlapis. Vos keliais paspaudimais galima sužinoti, kur netoliese parduodamas pienas, mėsa, vaisiai, šiaudiniai sodai ar ekologiška produkcija. Žali taškai žemėlapyje žymi sertifikuotus produktus, todėl kokybiško ir patikimo maisto paieška tampa dar paprastesnė.

Šiuo metu „Kaimas į namus“ vienija 160 ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Čia galima rasti ne tik įvairiausių maisto produktų, bet ir edukacijų – nuo tradicinių amatų, tokių kaip šiaudinių sodų rišimas ar puodininkystė, iki kūrybinių dirbtuvių visai šeimai. Tai platforma, kuri sujungia ne tik maistą, bet ir žmones, tradicijas bei bendruomeniškumą.

Trumpos tiekimo grandinės – ką siūlo ministerija?

Trumpos tiekimo grandinės esmė – pavienių ūkių jungimasis į partnerystes, nes smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos,  rinkodaros  ir realizavimo lauke yra brangu ir neefektyvu. Siekdama paskatinti trumpų maisto grandinių plėtrą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki birželio 30 d. kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Antrasis kvietimas teikti paraiškas planuojamas lapkričio – gruodžio mėnesiais.

„Šiemet atsiranda ne vienas  ūkininkams ar jų grupėms bei žemės ūkio kooperatyvams  naudingas pokytis. Pavyzdžiui, didesnis lankstumas ir pasiūla įsigyjant būtiną specializuotą techniką, kuri leis sparčiau  nuimti derlių arba paskersti gyvūną ir patiekti šviežią produkciją  vietinei rinkai. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms), dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai. Už gautas lėšas bus galima įsigyti derliaus nuėmimo įrangą ir techniką, pvz., priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios tiekimo grandinės dalis. Taip ūkininkai galės patys lanksčiau valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo“, - sako ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Naujovė – parama mobiliosios skerdykloms

Dar viena naujovė laukia dirbančių gyvulininkystės sektoriuje – bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos. Tai turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas ir tuo pačiu leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.

Trumpos tiekimo grandinės gali būti kuriamos ir (ar) plėtojamos pagal tris modelius:

• 1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;
• 2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu;
• 3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.

Paramos dydis

Parama skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:

• iki 150 tūkst. Eur – orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
• iki 250 tūkst. Eur – skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
• iki 1,5 mln. Eur – skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.

Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai,  jiems taikomas padidintas intensyvumas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui,  transporto išlaidoms) – iki 100 proc.

Projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais), kuriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Išimtis daroma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie gali projektą įgyvendinti savarankiškai. Pareiškėjas, partneriai ir tarpininkas projektą įgyvendina kaip trumpos grandinės projekto dalyviai.

Nr. 127/1