Seniūnaičių institucija: reikalinga ar ne?

Seimo Pirmininkas Juozas OLEKAS:

„Aš esu ilgametis Pūstapėdžių, Vilkaviškio r., bendruomenės narys, moku nario mokestį. Daugelį metų kaimo bendruomenės lyderis buvo Arvydas Šlivinskas, dabar pirmininkė – Lijana Jankauskienė, kuri irgi puikiai dirba. Man atrodo, kad lyderio vaidmuo bendruomenėje yra labai svarbus –kaip dirba lyderis, taip gyvuoja ir visa bendruomenė. Iš tiesų, vietos savivalda yra arčiausiai žmonių, tik mes Seime jaučiamės tvirtai ir galvojame, kad esame Lietuvos širdy, kaip buvo užrašyta ant barikadų 1991 m.

Neseniai kalbėdamas apie savivaldos svarbą su Danijos karaliumi dar kartą pabrėžiau, kad arčiau žmogaus yra ta valstybės dalis, kurią gyventojas mato kasdien savo kieme, savo gatvėje, savo mokykloje, poliklinikoje. Čia yra vietos savivalda ir būtent čia sprendžiama, ar žmogus jausis išgirstas, ar liks tik stebėtoju, kuriam teisybės reikės ieškoti kažkur neaiškiuose toliuose. Būtent savivaldoje žmogus realiai susiduria su valdžia per savivaldybių tarybas, per merus, per jų sprendimus, kurie tiesiogiai veikia jo kasdienį gyvenimą. Ir jeigu iš tikrųjų norime stiprios valstybės, turime kurti stiprią savivaldą. O stipri savivalda prasideda nuo to, kas yra arčiausiai žmogaus – ne nuo aukštų bokštų, iš kabinetų, rūmų, o nuo seniūnijų ir seniūnaitijų.

Seniūnija – tai ta grandis, per kurią savivaldybės lygmens sprendimai virsta realiais veiksmais – sutvarkytais keliais, apšviestomis gatvėmis, pasiekiama paslauga. Tai nėra kažkokie teoriniai dokumentai ar strategijos, tai – žmonių kasdienybė. Todėl seniūnijų stiprinimas nėra vien techninė ar administracinė problema, tai mūsų politinio apsisprendimo dalykas. Kartu turime aiškiai pasakyti, kad be aktyvių seniūnaičių nėra ir gyvos vietos savivaldos. Seniūnaitis nėra simbolinė figūra ar koks labai formalus tarpininkas, tai iš tikrųjų bendruomenės balsas, tai žmogus, kuris mato problemas čia ir dabar, žino, ko reikia jo teritorijoje gyvenantiems žmonėms, jų gatvei, kaimui ir pan. Šis balsas turi būti girdimas priimant sprendimus. Jeigu bendruomenės balsas ignoruojamas arba jo negirdima, tai iš tikrųjų valdžia praranda pasitikėjimą, o be pasitikėjimo demokratija nėra įmanoma.

Todėl mūsų politinė atsakomybė Seime – ne tik kalbėti apie gyventojų dalyvavimą savivaldoje, bet ir sudaryti realias sąlygas tam vykti. Seniūnaičiai turi būti įtraukti į sprendimų svarstymą, laiku gauti informaciją, turėti galimybę daryti įtaką vietos problemų sprendimams, o ne po fakto eiti organizuoti kažkokį tų sprendimų, kurie jau yra priimti, vertinimą. Sakyčiau, kad važinėdamas po Lietuvą matau, jog daugelyje vietų taip ir yra, bet ne visur. Mes ne tik turime pakeisti politinę sprendimų logiką, bet ir pasimokyti vieni iš kitų, pasižiūrėti, kaip tai galima įgyvendinti, o kai kur ir priimti tuos sprendimus, kuriuos reikia priimti, kad žmonių balsas būtų geriau girdimas. Stipri savivalda – tai ne centralizuota valdžia, o pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas. Kai sprendimai iš tikrųjų priimami kartu su bendruomene, tampa tvaresni. Tokia savivalda ne nurodinėja, o tariasi ir valdo ne nuleisdama iš viršaus kažkokius savo sprendimus, bet juos priima pasitardama su žmonėmis, ką reikėtų kitaip daryti. Todėl, kalbėdami apie savivaldos ateitį, turime aiškiai pasakyti – seniūnijos turi būti stiprios, seniūnaičiai girdimi, o gyventojai turi būti įtraukti į sprendimų parengimą ir priėmimą. Tik taip galime sukurti valstybę, kuri veikia ne iš viršaus į apačią, o iš apačios į viršų. Kiekvienas pokalbis su gyventojais prisideda prie pasitikėjimo valdžia ir stipresnės Lietuvos. Todėl tikiuosi, kad Lietuvos savivalda taps dar patikimesne.“

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, buvęs Trakų seniūnas Kęstutis VILKAUSKAS:

„Reikėtų tobulinti įstatymų bazę, kad seniūnaičiai turėtų visas sąlygas tinkamai atstovauti bendruomenei. Siekiame, kad gyventojai visose seniūnijos bendruomenėse gautų kokybiškas paslaugas ir jaustųsi gerai. Tai priklauso ir nuo to, kaip savivaldybės finansuoja seniūnijas. Mano siekis visą laiką, kai pats dirbau seniūnu ir buvau Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentu, buvo stiprinti seniūnijas. Tai reiškia – pereiti nuo veiklos planų prie programinio finansavimo, o dabar vienos savivaldybės daugiau perskirsto lėšų iš savo biudžeto, kitos – mažiau.“

LSSA prezidentas, Telšių r. savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas BRUŽAS:

„Penkios šalies savivaldybės nėra suskirstytos į seniūnijas. Labai keista, kaip ten funkcionuoja seniūnaičiai. Yra savivaldybių, kuriose seniūnaičiai net neišrinkti. Tokią tvarką tikrai reikėtų keisti, tvarkyti ir tobulinti. Seniūnų, seniūnaičių funkcijas atlieka pačios savivaldybių administracijos Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestuose. Ten žmonės kartais gauna pavėluotą informaciją ir ji nėra tokia, kokios reikėtų.

Galėčiau pateikti pavyzdžių, kad įvairios priemonės – mažo tiltelio, šaligatvio ar parko patvarkymas, suolelio pastatymas, jų priežiūros darbai – savivaldybių administracijų nėra tiesiogiai finansuojamos, o seniūnai tam neturi lėšų. Bendruomenės ir seniūnaičiai, matydami tokias problemas, kelia jas, bet seniūnas praktiškai neturi jokių galių. Tad reikėtų stiprinti seniūnijų galias, kad būtų paprasčiau spręsti įvairias vietos problemas.“

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė JUOZAPAVIČIENĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.