Meilė bitėms - jau kraujyje
Bičių auginimas ir priežiūra reikalauja labai daug kantrybės ir žinių, ne be reikalo Babilas, vyriausiasis bitininkystės ir bičių dievas senovėje, o gal ir dabar, teikdavo dalią auginti ir prižiūrėti bites tik išrinktiesiems, kitus, šio gebėjimo negavusius, jei ir augindavo bites, sėkmė aplenkdavo. Jaunas bitininkas Vytautas, matyt, turintis šį apdovanojimą, kartu su tėčiu Audriumi ir dėde Giedriumi Troškūnų seniūnijoje, gražiame Varšaukos viensodyje, sėkmingai bitininkauja. Dar mokydamasis Kauno kolegijoje Agroverslų technologijų studijų programoje parengė bakalauro baigiamąjį darbą apie bites ir jų priežiūrą, jau tuomet padėdavo bitininkauti šeimos bityne. Šiuo metu augina 350 bičių šeimų, Bakfasto ir Karnikos rasių bitelės apgyvendintos daugiaaukščiuose aviliuose. Pasak Vytauto, jų bitynas kiekvienais metais pagamina apie 20 tonų medaus. Kustų šeima didelį dėmesį skiria apsaugai nuo ligų bityne. Paklausti, kur deda vašką, prasitaria, kad tik iš jo gamina korius savo bitynui, nes koriai, pagaminti iš nežinomos kilmės vaško, gali turėti preparatų likučių, o tai bitėms tikrai nenaudinga.
Kustų bityne įrengtas šiuolaikiškas medaus tvarkymo cechas. Bičių ganyklos pasiekia miškingas apylinkių vietoves, o esant intensyviam medunešiui – ir Kėdainių apylinkes. Visą medų parduoda vietinėje rinkoje, nes jo paklausa didžiulė: apylinkių žmonės noriai atvažiuoja į Kustų viensodį įsigyti sveiko medaus.
Matyt, tikrai vyriausiasis senovės bitininkas Babilas šiai šeimai suteikė didžiulius gebėjimus, o ir senovės bičių deivė Austėja globoja jų bitutes. Taip lengviausia būtų paaiškinti sėkmingą šeimos bitininkavimą. Vargu ar senovės bičių deivei patiktų, jei bitininkai, žiemai atėjus, ramiai lauktų pavasario ir naujo gausaus vasaros medunešio. Netgi šiuo laikotarpiu darbai šiame bityne veja vienas kitą ir, atrodo, niekada nesibaigs. Vytauto teiraujamės, kokius darbus reikėtų skubėti atlikti tiems sodininkams, bičiuliams, kurie dar neįgudę bitininkauti, o žiema jau pasibeldė... Kad ko svarbaus nepamiršus!
Pabaigus sukti medų darbai bityne dar nesibaigia. Bitininkas turi ruoštis kitų metų sezonui. Pirmiausia reikia iškulti bičių duoną. Vėliau – lydyti vašką bei ruošti rėmelius naujam sezonui. Iš patirties matyti, kad lengviausias būdas tai įgyvendinti – lydyti vandens garais. Nuvirinant rėmeliai atnaujinami, tuomet ištempiamos vielos ir lydomos dirbtinės vaško plokštelės (vaškuolės). Taip pat nepamirštame ir gaminti naujus avilius bei tinkamai atnaujinti senuosius. Nors žiemos sezonas bitininkams nėra įtemptas, nereikalinga nuolatinė bičių priežiūra, tačiau dažnai pritrūksta laiko baigti ruošti inventorių ir jį atnaujinti. Belieka nepamiršti, jog bitės nebijo žiemos, jos bijo tik bitininkai.
„Noriu palinkėti, kad visuomet bitininkai išliktų vieninga šeima, o ant kiekvieno stalo visuomet būtų medaus, ypač šaltuoju laikotarpiu. Gražios bičiulystės ir gausaus bičių teikiamų produktų derliaus“, – linki mums Vytautas.
„Rasų“ korespondentas Donatas KLIMAVIČIUS
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.