Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Kai soduose krušos kamuoliukai talžė ką tik užsimezgusius vaisius ir uogas, kapojo kamienų žievę, šakas ir uogakrūmius, miestų gatvėse mašinos ir žmonės murkdėsi šerbeto upėse – taip gausaus lietaus ir krušos mišinį pavadino patys lenkai. Šią stichiją patyrusieji tvirtino, kad gyvenime nebuvo matę tokio vaizdo, jiems neprieštarauja ir klimatologai.

Pasak jų, tokia stipri kruša nėra įprasta. Tai atsitiko konvekciniams debesims, kurie formavosi virš Lenkijos, susidūrus su nuo Viduržemio jūros atslinkusiu ciklonu. Tokie reiškiniai yra lokalūs, bet neturėtų būti netikėti.

Nuo šį pavasarį užklumpančių gamtos stichijų labiausiai nukentėjo sodininkai. Balandžio pabaigoje kai kuriuose Lenkijos regionuose jau skaičiuota, kad dėl šilto pavasario anksti pražydus vaismedžiams ir vaiskrūmiais, o po to staiga užslinkus stiprioms šalnoms, prarasta iki 80 proc. derliaus. Dabar, praūžus neregėtai krušai, sodininkai ne tik nesitiki jokio derliaus, bet ir baiminasi, kad pažeisti vaismedžių kamienai bus lengvas taikinys ligoms.

„Sunaikinimo mastas yra milžiniškas! Sunaikintas ne tik šių metų derlius!️ bet ir sunaikinta medžio žievė, šakelės ir įskelti audiniai.... Išsivystys ligos, patogenai... Žala bus juntama ateinančius 2 metus... Tai baisi tragedija – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė vaisių augintojas iš Liublino regiono Krzysztofas Chmielis.

Labiausiai nukentėjo Šiaurės Rytų Lenkijoje esantys Didžiosios Lenkijos ir Liublino regionai. Daugelyje sodų iš aviečių, obuolių, vyšnių ir serbentų nieko neliko, rašo sodininkystės portalas „Sad24“. Kruša taip pat padarė didelę žalą rapsams, javams, cukriniams runkeliams ir kukurūzams.

„Per kelias minutes viskas pabalo, tiesiogine prasme kaip žiemą. Pumpurai, kurie sugebėjo išgyventi šalčius, buvo visiškai sunaikinti. Mano sode jie visi susmulkinti. Drama. Man nieko nebeliko“, – pasakojo Opole Lubelske ūkininkaujantis Janušas.

„Savo akimis mačiau vieną iš sunaikintų sodų. Sunku patikėti, kad oras gali padaryti kažką panašaus. Atrodo, kad kažkas atėjo tiesiai su mačete ir iškapojo aviečių, serbentų, braškių sodą. Nieko neliko", – susitikęs su sodininkais savo įspūdžiais dalijosi Liublino vaivada Krzysztofas Komorskis.

Šiuo metu lenkų sodininkų patirti nuostoliai skaičiuojami, valdžia žada finansinę paramą ir galimybę gauti lengvatinę paskolą, tačiau patys augintojai tikisi ir kitokios paramos iš valstybės. Pasak Lenkijos vaisių augintojų asociacijos viceprezidentas Krzysztofo Cybulako, augintojai reikalauja pokyčių stichinių nelaimių draudimo sistemoje, nes draudimo bendrovės vengia drausti sodus ir daugiamečius uogininkystės ūkius.

Sodininkų netenkina ir skubios finansinės pagalbos dydis. Jeigu už sugadinto sodo hektarą bus skiriama 1 500 zlotų (352,5 eurų), pasak K. Cybulako, tai bus apgailėtina. Be to, augintojai tikisi, kad Europos Sąjungos fondų subsidijos padės neutralizuoti galimas nelaimes, pavyzdžiui, įrengiant nuo krušos apsaugančius tinklus virš vaismedžių vainikų.

Neaplenkė ir Lietuvos

Kruša ir stiprūs lietūs praėjusį savaitgalį išgąsdino ir kitas Europos šalis, o iš kaimyninės Lenkijos atūžusi stichija kabino ir Lietuvos kraštą.

Per kelias minutes iš dangau pabirę ledo gabalai pasėlius sunaikino Bosnijos ir Hercegovinos vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje dalyje. Daug nuostolių patyrė kukurūzų augintojai, pranešė portalas „Agroklub“.

Nors Lietuvos teritorija nedidelė, orai audringąjį sekmadienį buvo pasiskirstę ne tolygiai. Kol didžiojoje šalies dalyje gyventojai mėgavosi šilta, saulėta diena, šiauriniuose ir vakariniuose regionuose iš dangaus biro ledukai, lijo, griaudėjo stipri perkūnija. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo rašoma, kad krenta 0,5–1 cm dydžio krušos kamuoliukai.

Ar reikėtų Lietuvos gyventojams baimintis tokios stiprios ir galingos krušos kaip kaimyninėje Lenkijoje? Orus prognozuojančių specialistų nuomone, tokia stichija mūsų krašte mažai tikėtina, mat kuo šiauryn, tuo mažesnė jų tikimybė.

Vis tik sinoptikai pripažįsta, kad vyraujant trumpiems ir lokaliems lietums, prognozuoti orus itin sudėtinga. Net tame pačiame mieste oro sąlygos gali būti visiškai skirtingos.

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.