Pasirinkus genetiškai pasenusias sėklas, prarasite apie 0,5 t/ha derliaus, lyginant su sertifikuota sėkla. Vertinant tai visos Lietuvos mastu, praradimas siekia apie 200 000 –300 000 t/ha arba net 30 – 40 mln. Eur jūsų pinigų.
"Scandagra" produkto vadybininkas A. Maskoliūnas.Sertifikuotos sėklos poreikis auga
Sėklininkystės rinką, anot A. Maskaliūno, išjudino susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus javus. Ji sudaro apie 15 proc. nuo dauginamosios medžiagos kainos, todėl jos poreikis didėja. Tai rodo ir mokamos paramos dydžiai. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nurodo, kad sertifikuotos sėklos pirkimams numatytos lėšos ženkliai didėjo: nuo 3,06 mln. Eur (2017 m.) iki 3,39 mln. Eur (2019 m.).
Džiugu, kad ir javų augintojai jau atranda sertifikuotos sėklos naudą, bandydami ją patys ir lygiuodamiesi į kitų šalių augintojų patirtį. Štai švedai ir vokiečiai neabejoja sertifikuotos sėklos nauda, tai įrodo ja apsėjami plotai: Švedija – 80 proc. pasėlių, Vokietija – 60 proc. pasėlių.
Sertifikuotos sėklos kaina
Sertifikuota sėkla kainuoja brangiau lyginant su ūkine sėkla (sertifikuota sėkla – 400 Eur/t, ūkinė sėkla – 250 Eur/t).
Tačiau kainų skirtumas yra labai priklausomas nuo to, kaip tiksliai paskaičiuojama ūkinės sėklos kaina. Anot A. Maskaliūno, ūkinės sėklos savininkai, vertindami sėklos kainą dažnai pamiršta įskaičiuoti ne tik grūdų ir beico kainas, bet ir darbuotojų darbo, elektros, maišų bei licencijos mokesčio sąnaudas.
Gera žinia yra ta, kad nuo 2017 m. Europos Sąjunga skiria paramą sertifikuotos sėklos įsigijimui, o tai sumažina kainų skirtumą – sertifikuotos sėklos kaina sumažėja net 60 – 70 Eur/t.
Sertifikuotų sėklų genetinės ir biologinės savybės
Visos sėklos, tiek sertifikuotos, tiek ūkinės, pasižymi genetinėmis ir biologinėmis savybėmis. Genetinės (derliaus potencialas, atsparumas ligoms, augalo aukštis, žiemkentiškumas) – tai tokios, kurios užprogramuotos augalo genetinėje atmintyje. Biologinės (daigumas ir dygumo energija, sėklos vienodumas, 1000 grūdų masė, grūdų kokybė) yra nulemtos pasirinktų auginimo technologijų.
Sertifikuota sėkla yra genetiškai jaunesnė lyginant su ūkine sėkla. Kad geriau įsivaizduotumėte, galima tai palyginti su žmogumi. Kuo žmogus senesnis, tuo jis yra silpnesnis (suprastėja atmintis, imuninė sistema). Panašiai yra ir su sėklomis. Selekcininkai teigia, kad jau po 3 m. sėkla tampa neatspari stresinėms sąlygoms, o po 5 m. veislė praranda iki 20 % genetinės atminties. Rezultatas – ne tik ženkliai sumažėjęs derlius, bet ir padidėję auginimo kaštai.
"Inovacijų dienos" 2018 m.Tai įrodo ir moksliniai tyrimai. VDU Žemės ūkio akademijos atliktas bandymas, tyręs C2, C3, C4 sėklų generacijas, parodė, kad tarp C2 ir C3 derliaus skirtumas 300 – 400 kg/ha, o tarp C2 ir C4 gautas 700 kg/ha skirtumas.
Prisimenant, kad sertifikuota sėkla kainuoja brangiau 20 – 30 Eur/ha, gautas derliaus priedas ne tik padengia sertifikuotos sėklos išlaidas, bet ir uždirba 20 – 50 Eur/ha daugiau nei ūkinė.
Nauja veislė taps pagrindine
„Šiandieną selekcija įsivažiavusi kaip niekada anksčiau. Mokslininkai turi daug stiprios pradinės medžiagos, iš kurios kuriamos ir tobulinamos naujos veislės. Jeigu jos mūsų klimato sąlygomis pranašesnės už rinkos lyderius, jas ūkininkams ir siūlome“, – dėsto A. Maskaliūnas, suskaičiavęs, kad šiandieną vasarinių augalų asortimente yra 12, o žieminių – 13 veislių. Šiemet šis sąrašas papildytas dar viena vokiečių selekcijos vasarinių kviečių veisle `KWS Mistral`. Tikimasi, kad ji greitu laiku taps pagrindine veisle vasarinių kviečių segmente. Pasak bendrovės atstovo, tyrimai skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse parodė, kad ši veislė itin derlinga ir tuo pačiu labai ankstyva, pasižymi atsparumu išgulimui, mažai jautri miltligei, geltonosioms ir rudosioms rūdims. „Ši veislė ypač pasiteisino Vokietijoje ir Suomijoje. Kaip žinia, suomiai augina tik ankstyvąsias kviečių veisles, todėl juos patraukė geras derlingumo, kokybės ir ankstyvumo santykis. Ši veislė trejus metus auginta ir Lietuvos bandymo stotyse. Vertinant veisles pagal derlingumo ir kokybės santykį, `KWS Mistral` buvo tarp lyderių. Palyginus su standartinėmis veislėmis, gaunamas iki 10 proc. didesnis derliaus priedas“, – naujos veislės privalumus įvardija „Scandagra“ specialistas.
Derlingiausios veislės
„Praėjusiais metais įtraukėme dvi naujas švediškas vasarinių rapsų veisles: linijinę ‘Fergus’ ir hibridinę ‘Kalla’. Abi šios veislės buvo derlingiausios registracijos metais palyginti su standartinėmis veislėmis. Turime stiprų vasarinių rapsų segmentą, tačiau lieka vienas nežinomasis – koks bus jų poreikis“, – pabrėžia A. Maskaliūnas.
Anot nepriklausomos Anglijos HGCA tarnybos, „Scandagra“ sėklų portfelyje esanti vasarinių miežių veislė – RGT PLANET yra viena derlingiausių veislių. Žymus šių vasarinių miežių derliaus priedas gautas Čekijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje.
Pagrindinės veislės stiprybės: derliaus potencialas, platus ligų atsparumo portfelis, stambūs ir tolygūs grūdai, puikios salyklinės savybės, pripažintos visų Europos aludarių. Nuo 2017 metų ji įrašyta ir į UAB „VikingMalt“ superkamų salyk- linių miežių sąrašą.
Scandagra rekomenduoja
Taigi, primename, kad sertifikuota sėkla yra ne išlaidos, o didesnis derlius ir pelnas. Kviečiame išbandyti naujas veisles, stebėti atliekamus tyrimus, atlikti savo bandymus bei išsirinkti geriausiai tinkančias veisles.
Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė
PT