Sertifikuoti Europos kultūros keliai – kur keliausim?

Nuo senovės klajoklių iki šiuolaikinių keliautojų – mobilumas visada buvo žmonijos variklis. Būtent žmonių judėjimas sukūrė turtingą kultūrų įvairovę, paskatino atradimus ir formavo mūsų pasaulio veidą. Nuo Didžiojo šilko kelio iki šiandieninio globalaus pasaulio migracijų, kurios nėra vien tik geografinis judėjimas, bet ir svarbus idėjų, žinių bei kultūrinių vertybių mainų procesas. Tai viena iš priežasčių, 1987 m. paskatinusių Europos Tarybos Kultūros kelių programos pradžią.

Kultūros keliai jungia praeitį su dabartim, skatina kultūrinį turizmą ir prisideda prie darnios visuomenės kūrimo. Keliai apima įvairias temas – nuo meno, architektūros, kraštovaizdžio, religinio paveldo iki didžiųjų Europos muzikos ar literatūros veikėjų. Taip pat yra vykdoma veikla įvairiose srityse, pvz. moksliniai tyrimai, kultūros ir meno praktika, jaunimo mainai ir tvarus kultūrinis turizmas. Šie nuolat augantys Europos tarptautiniai tinklai sudaro sąlygas sinergijai tarp nacionalinių, regioninių organizacijų ir vietos valdžios institucijų bei skatina piliečių dalyvavimą ir tiesioginę prieigą prie europinio paveldo.

Jau daugiau kaip trisdešimt metų šia programa siekiama atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu (2024 m.) yra 48 sertifikuoti Europos Tarybos kultūros keliai, einantys per daugiau nei 60 valstybių (kai kurie jų tęsiasi ir kituose žemynuose). Lietuva prie Dalinio išplėstinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių prisijungė 2012 m., nors verta paminėti, kad aktyvus bendradarbiavimas su Europos Tarybos kultūros kelių institutu vyko ir iki 2012 metų, o šiuo metu mūsų šalyje veikia 6 Europos Tarybos kultūros keliai.

Sertifikuoti Europos Tarybos Kultūros keliai vertinami kas trejus metus. Kasmet Europos Kultūros kelių institutas ir Dalinio išplėstinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių valstybių-narių atstovai sertifikuoja naujus Europos Tarybos kultūros kelius, kurie turi atitikti keletą kriterijų, tokių kaip būti susijusiam su Europos vertybes atskleidžiančia tema, kuri būtų aktuali bent trims Europos šalims, ar kurti turizmo produktus, skirtus įvairioms žmonių grupėms.

Kultūros keliai padeda praktiškai įgyvendinti pagrindines Europos Tarybos vertybes: žmogaus teises, kultūrinę demokratiją, kultūrų įvairovę ir identitetą ir kultūrinį bendradarbiavimą tarp šalių.

Europos Tarybos kultūros keliai Lietuvoje

Šv. Jokūbo kelias

Europos Taryba sertifikavimo Šv. Jokūbo kelią 1987 m.

Legenda byloja, kad šventojo Jokūbo palaikai laivu iš Jeruzalės buvo nugabenti į šiaurės Ispaniją, kur jis buvo palaidotas dabartiniame Santjago de Kompostelos mieste. IX a. atradus spėjamą šventojo kapą, Šv. Jokūbo kelias tapo vienu svarbiausių krikščionių piligriminių žygių viduramžiais, siekiant pagerbti šventąjį ir gauti visuotinį atleidimą.

Šiame kelyje rasime materialaus ir nematerialaus paveldo, kuris susiformavo amžių bėgyje piligrimų kelionių dėka: bažnyčios, tiltai,  autentiškos nakvynės vietos, o taip pat ir lengendos ir dainos, kurios lydi keliautojus nuo seno.

Kasmet šimtai tūkstančių keliautojų keliauja į Santjago de Kompostelą miestą Ispanijos regione Galisijoje. Maršrutas turi daugybę atšakų, dauguma keliauja pėsčiomis, kai kurie - dviračiais, o kiti - žirgais ar asilais, kaip tai buvo daroma viduramžiais. Šis maršrutas suteikia intensyvią žmogišką patirtį, keliautojams sukuria bendrumo jausmą ir stiprų ryšį su žeme. Žmonės, pasirenkantys Šv. Jokūbo kelią, dažnai ieško savęs kelionės metu tuo pačiu atrasdami autentiškas vietas skirtingose Europos šalyse.

Šv. Jokūbo kelias driekiasi per visą Lietuvą apimantis daugiau nei 1000 kilometrų ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. 

Hanzos kelias

Europos Taryba sertifikavimo Hanzos kelią 1991 m.

XIII a. Vokietijos jūrų pirkliai susivieniję į Hanzos sąjungą siekė bendrų ekonominių interesų. Šiaurės Europos pakrantėse, daugiausia aplink Baltijos jūrą, prie šios sąjungos prisijungė 225 miestų, kurie iki XVII a. darė didelę įtaką ekonomikai, politikai ir prekybai.

Hanza gali būti laikoma viduramžių laikotarpio Europos Sąjungos pirmtake, todėl ji yra neįkainojamas bendros Europos praeities paveldas. Europos kultūros tarybos Hanzos kelio tinklą sudaro 190 miestų 16-oje šalių, kurių nemaža dalis yra UNESCO pasaulio paveldo objektai. Keliautojai gali patirti viduramžių prekybininkų dvasią, pasivaikščioti senamiesčių gatvelėmis, aplankyti įspūdingas katedras ir pilis. Kiekvienas miestas turi savo unikalią istoriją ir kultūrą, tačiau juos visus vienija bendra Hanzos praeitis.

Ypatinga proga susipažinti su Hanzos miestų kultūros paveldu yra kasmetinė Hanzos diena, kai daugiau kaip 100 Europos miestų švenčia supratimą, pagarbą ir bendradarbiavimą. Per šimtus įvairių renginių, turgų ir parodų keliautojas gali pajusti unikalios Hanzos dvasios esmę.

Lietuvoje Hanzos kultūros kelio dalimi yra Kauno miestas. 1408 m. įgijus savivaldą,  Kaunas ėmė plėsti prekybos ryšius, tapdamas svarbiu prekybiniu centru, o 1441 m. čia įsikūrusi Hanzos pirklių kontora įtvirtino šią padėtį. 

Europos žydų kultūros paveldo kelias

Europos Taryba Europos žydų paveldo kelią sertifikavo 2004 m.

Žydų tauta yra neatsiejama Europos civilizacijos dalis, per tūkstantmečius iki pat šių dienų įnešusi unikalų ir ilgalaikį indėlį į žemyno raidą. Visoje Europoje yra plačiai paplitęs žydų kultūros paveldas: archeologinės vietovės, istorinės sinagogos, kapinės, ritualinės vonios, žydų kvartalai, paminklai ir memorialai. Be to, į maršrutą įtraukti archyvai ir bibliotekos, taip pat specializuoti muziejai, skirti žydų istorijos tyrimams. Šis maršrutas skatina iš arčiau susipažinti su žydų paveldo unikalumu Europos istorijos raidoje.

Keliaudami žydų kultūros paveldo keliais, apimančiais didžiąją dalį Europos, keliautojai gali pasinerti į žydų istoriją, peržengdami valstybių ribas ir laikotarpius. Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo asociacija, Lietuvoje kuruojanti šį kelią taip pat teikia daug informacijos žydų paveldo temomis bei reguliariai organizuoja renginius, pavyzdžiui, Europos žydų kultūros dieną.

Impresionizmų kultūros kelias

Europos Taryba Impresionizmų kultūros kelią sertifikavo 2018 m.

Impresionizmo judėjimas, kilęs XIX a. Prancūzijoje, greitai pasklido po visą Europos žemyną dėka tokių dailininkų kaip Claude'as Monet, Pierre'as-Auguste'as Renoiras, Berthe Morisot ar Alfredas Sisley...

Impresionizmas – tapybos kryptis, kuri priešinosi akademiniam menui ir siekė pavaizduoti efemerišką šviesos prigimtį bei jos poveikį spalvoms ir formoms. Impresionistai kūrė naują estetiką, priešingą akademiniam menui. Jie pirmenybę teikė spalvai, o ne piešiniui, naudojo neįprastas kompozicijas ir greitus teptuko potėpius, dažniausiai tapė gryname ore, stebėdami gamtą. Tapydami šiuolaikinėmis temomis, jie daugiausia vaizdavo privataus gyvenimo scenas ir to meto laisvalaikio pramogas.

Kelionė šiuo maršrutu – tai tarsi žingsnis į XIX ir XX a. impresionizmo pasaulį. Aplankyti galima vietas, kurios įkvėpė tokius meistrus kaip Claude’as Monet ir Pierre’as-Auguste’as Renoiras, taip pat pamatyti jų namus, pasivaikščioti vietovėmis, kuriose gimė jų šedevrai, bei aplankyti menininkų kolonijas, tokias kaip Schwaan mieste Vokietijoje. Įvairūs muziejai ir kultūros centrai kviečia pasigrožėti originaliais impresionistų darbais ir geriau suprasti jų kūrybos pasaulį.

Impresionizmo maršrutais siekiama palengvinti meno prieinamumą plėtojant kultūros paveldo ir turizmo veiklą. Tinklo šalyse narėse rengiamos įvairios didaktinės parodos, specialūs susitikimai, šventės ir konferencijos. Sukurti šeši teminiai maršrutai, kuriais keliaujama paskui vieną ar kitą dailininką ar dailininkų grupę, kad būtų galima geriau suprasti šio judėjimo dvelksmą Europoje.

Lietuvoje šio kelio dalimi yra Nidos miestas, kur nuo XIX a. antros pusės egzistavo dailininkų sambūris dar kitaip vadinamas Nidos dalininkų  kolonija, vienijusi įvairius vokiečių ir lietuvių dailininkus, tapiusius Kuršių nerijos kraštovaizdį. Tapytojai, fotografai ir rašytojai, atvykę į Nidą, čia rasdavo ne tik poilsį, bet ir naujų kūrybinių idėjų.

Europos pasakų kelias

Europos Taryba sertifikavo Europos pasakų kelią 2022 m.

Europos pasakų maršrutas grindžiamas bendru materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, jungiančiu pasakų knygas ir jų garsius autorius, liaudies pasakojimus ir žodines praeities tradicijas. Kelionė pasakų maršrutu – tai unikali galimybė ne tik aplankyti vietas, įkvėpusias žinomus rašytojus kurti pasakas, bet ir patiems tapti pasakos dalimi. Keliautojai gali ne tik pamatyti, kur gyveno jų mėgstami herojai, bet ir pasinerti į pasakų literatūrą, dalyvauti interaktyviuose renginiuose, kurie nukelia į magišką pasakų pasaulį.

Pasakų kelias leidžia vaikams ir suaugusiesiems pažvelgti į savo kultūrą platesnėje Europos perspektyvoje. Pasakose atsispindi istorijos, kuriomis europiečiai dalijosi nuo seniausių laikų iki šių dienų, labai dažnai bendrame kontekste. Visi šie pasakojimai tapo kolektyvinės vaizduotės ir europiečių kultūros dalimi.

Europos pasakų keliai – tai kelionė per skirtingas kultūras, kurioje galėsime susipažinti su pasakomis ir jų reikšme įvairioms tautoms. Šiame maršrute susipina pasakų personažų ir autorių istorijos, o keliautojai gali iš naujo atrasti vietas, kurios vaikystės vaizduotėje virto magiškomis pasakų žemėmis.

Lietuvoje šio kelio dalimi yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos skyrius.

Istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kelias

Europos Taryba Istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kelią sertifikavo 2024 m.

Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų kelias pasakoja apie botaninės ir farmacinės medicinos raidą Europoje, atskleisdamas vietas, kurios suvaidino lemiamą vaidmenį medicinos žinių istorijoje. Vaistiniai sodai buvo vietos, kur žolininkai augino ir tyrinėjo gydomųjų savybių turinčius augalus. Šis kultūrinį ir gamtos paveldą jungiantis maršrutas kviečia lankytojus tyrinėti išskirtinius botaninius kraštovaizdžius ir kartu gilintis į medicinos istoriją.

Nuo XV a. visuose Europos vienuolynuose, ligoninėse, miestuose ir bendruomenėse galima rasti istorinių vaistinių ir vaistinių sodų. Šis istorinių vaistinių kelias veda lankytojus materialaus ir nematerialaus kultūrinio paveldo, kurio ištakos siekia senąsias Viduržemio jūros regiono bei Artimųjų Rytų kultūras ir kuris iki šių dienų išliko visoje Europoje mūsų šiuolaikinėje praktikoje, pėdomis.

Keliaujant šiais maršrutais, galima susipažinti su Europos farmacijos istorija, atrandant istorines farmacijos žinias ir tradicines praktikas, susijusias su vaistiniais augalais, kurie yra neatsiejama mūsų paveldo dalis ir tebėra labai svarbūs mūsų visų sveikatai. Keliautojai gali pasimėgauti įtraukiančia patirtimi - tiek virtualiai tiek realiose istorinėse vaistinėse bei patekti į dažnai neprieinamas vietas.

Lietuvoje šio maršruto dalimi yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.

KPD informacija