Sertifikuotos sėklos – dar ne „ant bangos“. Ar susietoji parama paremia žemdirbius, ar sėklininkus?

Jau seniai šalies prekinis augalininkystės sektorius, apsirūpinęs modernia technika, įdiegė intensyvias auginimo technologijas, sukūrė gamybinę infrastruktūrą, konkurencingumu stengiasi prilygti vakarietiškiems ūkiams. Tačiau sertifikuotomis sėklomis užsėti plotai neviršija šeštadalio visų pasėlių ploto, ir paskaičiuota, kad ūkių pajamos iš hektaro yra 2,9–4 kartus mažesnės nei ES šalyse. Viena priežasčių – ES šalyse sertifikuotomis sėklomis apsėjama 60–70 proc. visų pasėlių. Mokslininkų teigimu, augalininkystės ūkių pelningumui koją pakiša menkai vertinama sėklininkystės svarba, todėl ŽŪM sprendimu, dalis ES susietosios paramos lėšų nuo šių metų bus skiriama bulvių sėklininkystės ūkiams, cukriniams runkeliams ir javų plotams, apsėtiems sertifikuota sėkla. Pasibaigus sėjos darbams, pasmalsaukime, ar žemdirbiams pasiūlyti papildomi pinigėliai padidino sertifikuotos sėklos paklausą.

Tarp pasiūlos ir paklausos lygybės ženklo nėra Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) direktorius Julius Grašys „ŪP“ teigė, kad pastaraisiais metais didėja aprobuojamų sėklinių pasėlių plotai: pvz., 2015 m. aprobuota 24,6 tūkst. ha; 2016 m. – 27,03 tūkst. ha. Pernai sertifikuota sėkla buvo galima apsėti 19 proc. viso šalies pasėlių ploto. Tačiau gamyboje šis rodiklis neviršija 15 proc. Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininko selekcininko Vytauto Ruzgo, turima pernykšte sertifikuota sėkla (64,4 tūkst. t) 2000 m. būtume apsėję apie 28,5 proc. pasėlių (javai tada užėmė per 1,06 mln. ha), tačiau deklaruojami javų plotai kasmet didėja (pernai deklaruota 1,69 mln. ha) ir geresnių rezultatų nepasiekta. Deja, mūsų žemdirbiai sunkiai įsisąmonina faktą, kad sertifikuotos sėklos ne tik padidina derlių iki 20 proc., bet ir sumažina ligų bei kenkėjų srautą. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) duomenimis, per 2016 m. sertifikuotos javų, ankštinių, aliejinių ir pašarinių augalų sėklos paruošta 64,4 tūkst. t; iš jų pernykščio rudens sėjai skirta 27,8 tūkst. t žieminių javų sėklos. Nuo 2016.07.01 iki 2016.12.31 sertifikuotos vasarinių javų sėklos paruošta 2, 3 tūkst. t, o ankštinių augalų – 5,0 tūkst. t. Per pirmąjį šių metų ketvirtį visų vasarinių augalų sertifikuotos sėklos paruošta 16,3 tūkst. t. Atskirai reikėtų paminėti sėklinių bulvių poreikį. 2016 m. sėklinių bulvių paruošta 2,3 tūkst. t, o šiemet –1,93 tūkst. t. Tikėtina, kad nedideliam kiekių skirtumui įtakos galėjo turėti nepalankūs pernykštės vegetacijos orai. Kita vertus, sėklos poreikį nulemia mažėjantys bulvių plotai, ankstyvųjų veislių sėklos stoka. Pasak UAB „Šaka“ direktoriaus Juozo Pukelio ir Petro Vasiliausko ūkio komercijos vadovės Rugilės Malinauskienės, šį pavasarį paklausą turėjo ankstyvųjų veislių sertifikuota bulvių sėkla. Realizacijos kainos nepadidėjusios, tad abu sėklininkystės ūkiai pardavė po tūkstantį tonų sertifikuotos bulvių sėklos.

Gelbėjimosi ratas – susietoji parama Ankstesniais metais skirti paramą sėklininkystei nerasta svarių priežasčių ir lėšų, tačiau pastarųjų metų Statistikos departamento duomenimis, 65 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina augalininkystės sektorius (net 70 proc. produkcijos sudaro grūdai). Didėjant derliams, būtina sėklininkystės plėtra, o finansinė parama sėjantiesiems sertifikuotas sėklas skatintų jų pirkimą. Todėl ŽŪM nusprendė peržiūrėti susietosios paramos schemą ir papildomai į ją įtraukti cukrinius runkelius, sėklinių bulvių ir javų plotus, apsėtus sertifikuota sėkla. Kadangi susietosios paramos schemos taikymo Lietuvoje nuo 2017 m. ekonominis pagrindimas EK turėjo būti pateiktas iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., skaičiavimams naudoti 2015 m. pasėlių deklaravimo duomenys. Tais metais javais buvo apsėta 1, 44 mln. ha, iš jų sertifikuota sėkla – 221 tūkst. ha; bulvių pasodinta 15,1 tūkst. ha, iš jų sertifikuota sėkla – 690 ha, o tai atitinkamai sudaro 15,3 proc. ir 4,5 proc. visų šių plotų. Apibendrinant reikia pasakyti, kad šiemet paramai cukriniams runkeliams skirta 1,5 mln. Eur (120 Eur/ha), sėklai auginamoms bulvėms – 60 tūkst. Eur (202 Eur/ha), sertifikuota javų sėkla apsėtiems plotams – 3 mln. Eur (16 Eur/ha). Ši parama bus taikoma ir rudenį sertifikuota sėkla apsėtiems žieminių javų plotams. Dažnam kyla klausimas, kodėl parama skiriama cukriniams runkeliams? Atsižvelgta į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas: nuo šių metų nelikus cukraus gamybos kvotų, sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina. Be to, kitos ES valstybės narės susietąją paramą taip pat skiria cukriniams runkeliams ir Lietuvos cukrinių runkelių augintojams būtina sudaryti tinkamas konkurencijos sąlygas.

Parama žemdirbiams ar sėklininkystės verslui? Pernai prasti orai padarė žemdirbiams rūpesčių dėl ūkinės sėk­los. Ji buvo prasta, todėl rudenį javų augintojai sėklininkystės įmones užvertė ir žieminių, ir vasarinių javų sertifikuotos sėklos užsakymais. Šis bumas sėklų pardavėjams sudarė galimybes gerokai padidinti sėklų kainas, ir žemdirbiams teko išlaidauti. Jų nedžiugino žinia ir apie ateityje teikiamą paramą sertifikuota sėkla apsėtiems plotams, nes akivaizdūs faktai liudija, kad ši parama pagerins sėklininkystės įmonių verslą. Ne pirmas kartas, kai ūkininkams skirta papildoma parama nuteka verslo įmonėms. Kad šį pavasarį sertifikuotos javų sėklos pirkimas ažiotažo nesukėlė, tvirtina „Ūkininko patarėjo“ kalbinti Kėdainių ir Ukmergės rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrių vedėjai bei UAB „Baltic Agro“ produktų vadovas sėkloms Henrikas Selezenevas. Pasak jo, galutiniai sertifikuotomis sėklomis apsėtų plotų rezultatai paaiškės po pasėlių deklaravimo suvestinės, bet išskirtinio poreikio atskiroms javų rūšims ar veislėms nebuvo. „Kad įvyktų kritinis sertifikuotų sėklų poreikių lūžis, mažiausias paramos dydis turėtų būti 25 Eur/ha. Galutiniai šių metų paramos dydžiai priklausys nuo sertifikuotomis sėklomis apsėto ploto: jam didėjant, išmokos mažės ir, manau, kad parama šiemet sumenks iki 10–12 Eur/ha“, – teigia H. Selezenevas. Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas ir ūkininkas Salvijus Stimburys teigia, kad rajono ūkininkai ūkinę sėklą ruošia patys: įsigiję sertifikuotos sėklos, daugina ją kelerius metus. Be to, apie šiemet atsiradusią paramą sertifikuotų sėklų plotams mažai kas ir žinojo. „Derlių ir jo kokybę nulemia ne tik sertifikuota sėkla. Yra daugybė veiksnių, kuriuos ūkininkas turi palenkti savo naudai. Ir mus vadinti atsilikėliais bei lyginti su Europos ūkininkais pagal sertifikuotos sėklos pirkimą yra neteisinga. Viena, pastarieji ūkininkauja jau keliasdešimt metų, o mums dar daug investicijų tenka pakloti ūkio infrastruktūrai kurti“, – teigia pašnekovas.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Redakcijos nuotrauka