Sezonas vienus džiugino, kitus – liūdino

Vienas prasčiausių derlių

Varėniskis Rytis Amšiejus su šeima Sarapiniškių k. (Varėnos r.) augina apie 2 ha kelių veislių remontantinių aviečių. „Mūsų ūkyje aviečių derlius užaugo mažesnis nei praėjusiais metais. Gamtos sąlygos avietėms šiame Lietuvos krašte nebuvo palankios. Iš pradžių uogienojai pašalo, vėliau uogos labai puvo, nes, kai pradėjo nokti, buvo šilta ir drėgna. Vėliau, atvėsus orams, pelėsis dingo, bet kadangi jų nokimas vėlavo maždaug apie mėnesį, visų nuskinti nespėjome, nes vėl užklupo šalnos ir jos tapo netinkamos realizuoti.

Apie 30 proc. aviečių liko nenuskinta. Priskynėme dvigubai mažiau nei pernai. Per 20 aviečių auginimo metų tai buvo vienas prasčiausių derlių“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Vis tik nedidelis derlius turėjo ir savų privalumų – iškėlė kainas. 1 kg šviežių aviečių kainavo 10–12 Eur. Šių metų iššūkis aviečių augintojams buvo uogų pelijimas, su kuriuo ūkininkai susidūrė pirmą kartą.

„Avietės yra perspektyvios uogos, tačiau jas auginti Dzūkijoje nėra lengva. Jei pavasarį uždengiame agroplėvele, išlošiame porą savaičių, jei ne – viskas priklauso nuo gamtos. Tačiau, nepaisant visų sunkumų, neketiname jų atsisakyti. Planuojame vėl įrengti tunelinius šiltnamius, kurie labai pasiteisino, ir taip išspręsti daugelį auginimo problemų“, – optimistiškai į ateitį žvelgė R. Amšiejus.

Derlius mažesnis

„Vynuogių augintojams šis sezonas buvo prastas – daug drėgmės ir mažai saulėtų dienų lėmė tai, kad vynmedžius puolė ligos, uogos sunkiai noko. Džiaugsmo suteikė tik pakankamai šiltas rugsėjis. Gavusios saulės, vynuogės pradėjo sirpti, tačiau sezono tai neišgelbėjo, jis liko prastas. Gali apsisaugoti nuo šalnų, nuo lietaus drenuojant žemę, rasti būdą, kaip ją padrėkinti, bet kai trūksta saulės, nieko neprigalvosi. Palyginti su prieš tai buvusiais saulėtais sezonais, šį derlius buvo maždaug 30 proc. mažesnis“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidentas Ramūnas Pilvelis.

Anot jo, nors vynuogininkystė Lietuvoje yra visiškai jauna žemės ūkio kultūros šaka, per pastaruosius du dešimtmečius jos šuolis yra milžiniškas. LVA registre yra tik keletas vynuogininkų, auginančių vynmedžius daugiau kaip 20 metų, visi kiti jaunesni. Statistikos, kiek Lietuvoje yra vynmedžių augintojų, nėra. „LVA užsiregistravę 75 augintojai, bet iš tikrųjų jų yra kokius keturis kartus daugiau“, – neabejojo R. Pilvelis. Jo teigimu, asociacija augintojus skatina užsiregistruoti savo vynuogynus jų interneto puslapyje ne tik tam, kad būtų aiškus skaičius, bet ir tam, kad jie taptų labiau matomi, žinomi, ypač tie, kurie rengia edukacijas, prekiauja sodinukais. Jie su kolegomis galėtų pasidalyti patirtimi.

„Lietuvoje dominuoja vyninės vynuogės, desertinių auginama nedaug. Didžioji dalis vyndarių gamina vyną savo reikmėms ir mūsų šalies rinkai, nes Lietuva, kaip vyndarystės šalis, dar visiškai nežinoma. Gruodžio pradžioje Vilniuje pirmą kartą vyks tarptautinė vynuogininkystės ir etnologijos konferencija, kurioje apie 150 svečių iš JAV, Norvegijos, Kanados, Suomijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei kitų valstybių dalysis informacija su Lietuvos vynuogininkais, kaip užauginti daugiau vynuogių, kaip apsisaugoti nuo šalnų, kokias veisles rinktis, bus aptariami vyno gamybos niuansai, rinkodaros klausimai“, – redakcijai pasakojo LVA prezidentas.

Siaubingas ir geras

Ilgametę braškių auginimo patirtį turintis Kazlų Rūdos savivaldybėje ūkininkaujantis Vidas Juodsnukis šių metų braškių sezoną įvertino vienareikšmiškai – siaubingas. „Gegužės 3–23 d. rytais oro temperatūra nukrisdavo iki 5–10 °C šalčio. Jokios priedangos, jokios apsaugos nepadėjo. Nenukentėjo tik auginamos šiltnamiuose ir agrodanga uždengtos braškės, tačiau tai labai brangus auginimo būdas. Laikinos apsaugos priemonės buvo neveiksmingos. Vėliau laukus užtvindė liūtys“, – nelinksmais prisiminimais dalijosi ūkininkas.

Neramiai V. Juodsnukis laukia ir ateinančio sezono, nes priešpaskutinį šių metų mėnesį braškių laukuose telkšo vanduo, jo nenutraukia nė šalia tekanti upė, vandens perteklius per melioracijos sistemas bėga į laukus.

„Prastą derlių šiek tiek kompensavo kainos, nenukritusios žemiau 5 Eur/kg. Gelbėjo ir seni 4–5 metų braškynai. Žolės šiek tiek apsaugojo žiedynus nuo šalnų ir jie užaugino uogų, kurias žmonėms leidome nusiskinti patiems. Šiuose laukuose užaugusios braškės buvo mažesnės, nekondicinės, bet skanios, žmonėms patiko ir mums davė pajamų. Šiemet ir nieko nedarant buvo galima užsidirbti“, – juokavo ŪP pašnekovas, auginantis 3 ha braškių.

Per daugelį metų jis pastebėjo braškių derliaus dėsningumus – 2 metai būna labai blogi, 2 – vidutiniai, 1 – palankūs. Vis dėlto, pasirinkus tinkamas veisles, gerą rinkodarą, išgyventi galima. V. Juodsnukis neabejoja, kad braškės Lietuvoje ir toliau išliks uogų karalienėmis, jų nepakeis jokios kitos uogos – nei šilauogės, nei avietės.

Braškių augintojo nuomone, sodininkai, uogininkai sukuria didžiausią pridėtinę vertę žemės ūkyje, nes visa produkcija iš smulkių ūkių lieka Lietuvoje, o paramos, kokios reikėtų, negauna. Ūkininkas priminė ir dabartinę situaciją, kai šiemet, nušalus braškynams, savivaldybių administracijose buvo sudarytos komisijos patirtai žalai nustatyti, buvo surašyti protokolai, tačiau tuo viskas esą ir baigėsi.

Kauno r. braškes auginantis Audrius Giraitis, oficialus Vokietijos specializuoto braškių ir aviečių daigų ūkio „Kraege International“ atstovas Lietuvoje, buvo vienas iš nedaugelio augintojų, kurie džiaugėsi praėjusiu sezonu. „Negaliu skųstis, buvo geras sezonas, nes negandos, užklupusios kitus ūkius, manęs pagailėjo. Šalnos žalos nepadarė, nes uogienojai žydėjo po šalnų, nušalo vos vienas kitas žiedas. Perteklinis lietus užklupo jau pasibaigus sezonui, todėl supuvusių braškių buvo labai mažai“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Nuo 1996 m. braškininkyste užsiimantis ūkininkas braškes augina 70 a plote, nors anksčiau jų buvo gerokai daugiau – per 1 ha. A. Giraitis pritarė, kad pirmos vietos pozicijų braškės kitoms uogoms neužleis ir pabrėžė, jog tai nėra lengvai auginamos uogos. „Svarbiausia pasirinkti tinkamas veisles ir turėti žinių, kaip jas auginti, nes kas tinka vienai veislei, nebūtinai tiks ir kitai, gali duoti net priešingą rezultatą. Pasitaiko, kad nuskina nesunokusias uogas, nusivilia jomis ir skubiai išnaikina, pakeičia kita veisle. Veislių, kad augintų dideles, skanias ir ligoms atsparias uogas, nelabai yra“, – perspėjo tobulų braškių veislių ieškančius augintojus.

Rekordiniai metai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.