Sezoniniai konkurentai vis dar kiša koją šiltnamininkams

Anykščių rajonas daržininkystės ūkių turi nedaug, o moderniais šiltnamiais gali pasigirti tik ūkininkas Audrius Juška. Ūkio plėtrą ir modernizavimą paskatino ir parėmė ES parama, tad šiuo metu 4 ha naujausių technologijų šiltnamiuose auginami agurkai ir pomidorai. Kokybiškos produkcijos augintojas yra Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) ir Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Agrolit“ narys. Jo daržovės realizuojamos Lietuvos prekybos tink­luose, tačiau susiduriama su sezoniniais konkurentais, kurių didžiausi – lenkai.

Plėtrą skatina ES parama

Ūkininkas Audrius Juška daržininkystės veiklą pradėjo prieš 15 metų, kuomet 2,5 a augino agurkus. Šeimos ūkis plėtėsi: 2006 m. pasinaudojus SAPARD parama, buvo pastatyti 2 ha modernių žieminių šiltnamių. Siekiant sumažinti išlaidas energetiniams resursams, buvo pastatyta 2 MW biokuro katilinė. Pagal 2007–2013 metų KPP programos priemones skirta parama taip pat – daržininko šiltnamių plotas padidėjo iki 4 ha. A. Juška yra pateikęs projektą ir prašymą 2014–2020 metų laikotarpio paramą gauti ūkio plėtrai – naujų 6 ha žieminių šiltnamių ir 6 megavatų biokatilinės statybai. Iki šiol ūkiui skirtos investicijos atsipirko su kaupu. Agronomas Ričardas Deltuvas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad daržovių daigus pelningiau pirkti Lenkijoje. Veisles renkasi pagal įgytą savo ir kitų ūkininkų patirtį: augalai turi būti derlingi, vaisiai – skanūs, transportabilūs. Per sezoną agurkai sodinami du kartus, pavasarį ir liepos mėnesį, o pomidorų vegetacija trunka maždaug 7–8 mėnesius. Pirmąjį šių metų pusmetį šiltnamiuose dera trumpavaisiai agurkai `Marambuja`, ilgavaisiai – `Carambole` bei 3 veislių juodašoniai, geltonšoniai ir raudonšoniai pomidorai. Moderniuose šiltnamiuose der­liumi nesiskundžiama: pernai trumpavaisių agurkų priskinta 40 kg/kv. m, ilgavaisių – 32 kg/kv. m, o pomidorų, kurie sodinami sausio pabaigoje, – 41 kg/kv. m. Pasak agronomo, šis pavasaris nebuvo itin saulėtas, o tai labai svarbu šiltnaminėms daržovėms: be saulės augalai lėčiau auga, retesni žiedynai, prasčiau mezga ir derlius būna mažesnis. „Lietuvoje ir mano ūkyje užaugintos daržovės yra ir šviežesnės, ir ekologiškesnės už įvežtines, nes augalų priežiūrai taikomi tik leistini augalų apsaugos produktai bei biologiniai metodai“, – teigė A. Juška.

Kooperatyvas – didesnė jėga

Šiltnaminių daržovių augintojai konkurentus skirsto pagal sezoną: rudenį ir žiemą – Ispanija, anksti pavasarį – Nyderlandai, o įpusėjus pavasariui didžiausia konkurentė – Lenkija. Tačiau pirkėjai dažniau renkasi lietuviškas, geresnės kokybės daržoves, kurios realizuojamos didžiuosiuose šalies prekybos centruose ir Baltijos šalyse. A. Juškos ūkis yra LŠA ir ŽŪK „Argolit“ narys, tad LŠA viešina ūkio veiklą, o kooperatyvas centralizuotai realizuoja produkciją. Anot ŽŪK „Agrolit“ direktoriaus Viliaus Jundulo, kooperatyvą įkūrė penkių šiltnamių ūkių atstovai. O apsisprendimą kurti kooperatyvą paskatino kelios priežastys. Svarbiausia – prekybininkų diktuojamos kainos, su kooperatyvo reikalavimais tenka skaitytis. Juolab kad kasmet realizuojama iki 7 tūkst. t šiltnaminių daržovių. Šiltnamių verslas sunkus, nes nuskintą derlių būtina parduoti kuo greičiau, per parą ar dvi. Sandėliuoti produkciją ir laukti palankesnių kainų šiam sektoriui galimybių nėra. „Kooperacijos lygis Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra labai menkas, todėl 2014–2020 metų programoje numatyta kooperatyvams, dalyvaujantiems programoje „Investicijos į materialųjį turtą“, skirti papildomus balus, – aiškina V. Jundulas. – Šalies šilt­namių ūkių savininkai minėtoje programoje dalyvauja, modernizuoja šiltnamius, pirmenybę skirdami ne tik plotui, bet ir produkcijos kokybei.“ Kooperatyvo ir narių bendradarbiavimas neapsiriboja tik daržovių realizacija. A. Juška teigia, kad anksti pavasarį, trūkstant apyvartinių lėšų, kooperatyvas padengia kai kurias gamybos sezono pradžiai būtinas išlaidas, pvz., akmens vatai įsigyti ir kt.

„ŪP“ fotoinformacija