SGD laivai į Lietuvą per Raudonąją jūrą neplaukia, „Orlen Lietuva“ naftą gauna be kliūčių

Tai bendrovės BNS nurodė šią savaitę Kataro ministrui pirmininkui pareiškus, jog SGD gabenimą paveiks vis dažniau Raudonojoje jūroje rengiami išpuoliai, dėl kurių tarptautinės laivybos įmonės vengia šio kelio.

„KN Energies“ BNS teigė, kad į Klaipėdos SGD terminalą nei pernai, nei šių metų pradžioje kroviniai per Raudonąją jūrą negabenami.

Bendrovės teigimu, pernai 50 proc. SGD krovinių į Klaipėdą atplaukė iš JAV, 40 proc. – iš Norvegijos, likę – iš Nigerijos, Alžyro bei Trinidado ir Tobago. Tuo metu šiemet sausį ir vasarį, preliminariais duomenimis, visi penki suplanuoti kroviniai turėtų atplaukti iš JAV bei Norvegijos.

„KN Energies“ bei vienos terminalo naudotojų – dujų tiekėjos „Ignitis“, Kataro – pagrindinės šalies, iš kur per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą į Europą plukdomi SGD kroviniai – dujovežiai yra didesni nei gali priimti Klaipėdos terminalas.

„Terminalo naudotojai anksčiau yra domėjęsi SGD krovinių iš Kataro pristatymo galimybe. Visgi Kataro dujų tiekėjai paprastai naudoja didesnio standartinio dydžio dujovežius ir gabena didesnius krovinius, tai reiškia, kad į Klaipėdą galėtų būti pristatomi daliniai kroviniai. Tad iki šiol tokio pristatymo nesame turėję“, – BNS teigė „KN Energies“.

Pasak „Ignitis“ Dujų didmeninės prekybos departamento vadovės Astos Virbickienės, įmonė neturi SGD įsigijimo sutarčių su Raudonosios jūros regiono valstybėmis.

Neramumai Artimuosiuose Rytuose kol kas neveikia dujų kainų Europos didmeninėje rinkoje. Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje vasario ateities dujų sandorių kaina ketvirtadienio vidurdienį buvo 28,4 euro už megavatvalandę (MWh). Pastarąją savaitę fiksuojamos dujų kainos yra žemiausios nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios.

Arabiška nafta Lietuvą pasiekia iš Egipto

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose valdantis Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ teigia neturintis informacijos apie naftos tiekimo Raudonąja jūra iš Saudo Arabijos į Egiptą sutrikimus.

„Už arabiškų naftos krovinių į Sidi Kriro terminalą tiekimą yra atsakingas jų tiekėjas. Mes neturime jokios nerimą keliančios informacijos apie galimus Saudo Arabijos naftos tiekimo sutrikimus. Situacija yra nuolat stebima. Atsižvelgdama į vykstančius pokyčius „Orlen“ grupė priims atitinkamus sprendimus“, – komentare BNS nurodė „Orlen“.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pernai 37,1 proc. naftos į Lietuvą buvo atgabenta iš Egipto, 26,4 proc. – iš JAV, 18,4 proc. – iš Jungtinės Karalystės, 16,6 proc. – iš Norvegijos, likusi dalis – iš Alžyro.

Pasak agentūros, Lietuvą iš Egipto pasiekianti nafta gabenama iš šios šalies šiaurinėje dalyje, Viduržemio jūros pakrantėje, esančio Sidi Kriro uosto, tačiau jos kilmės šalis – Saudo Arabija.

Pasak LEA, pasaulinėje naftos rinkoje dėl neramumų Raudonojoje jūroje didelių pokyčių taip pat nepastebima – nuo 2023 metų pabaigos „Brent“ rūšies naftos kainos neviršija 80 JAV dolerių už barelį.

Lietuvos jūrų krovos rinkos dalyviai sausio pradžioje BNS teigė, jog dėl neramumų Raudonojoje jūroje dalis prekybinių laivų pakeitė įprastus maršrutus, todėl iš Azijos į Klaipėdą iki dviejų savaičių gali vėluoti konteinerių gabenimas, pabrangti jo paslauga, taip pat galimi tiekimo grandinės sutrikimai.

Giedrius GAIDAMAVIČIUS / BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.