Siaubą kelia ne potvyniai, o valdininkų savivalė

Perpildytos mėšlidės

Prognozės apie tai, kad dalį Lietuvos negrįžtamai pasiglemš jūra, turėjo išsipildyti po šimtmečio. Tačiau šie metai parodė, kad negrįžtamas procesas jau vyksta ir kalbėti reikia ne apie šimtmetį, o apie dabartį. Tai akivaizdžiai parodė lapkritį Kretingos ir Klaipėdos kraštus užklupęs potvynis. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus (LŪSKS) pirmininkas Rimantas Paulikas, paklaustas apie labiausiai nukentėjusius nuo potvynio rajono ūkininkus, paminėjo tuos, kuriems nepavyko laiku išvežti srutų ir išlaistyti jų ant laukų. Pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus, jei dirva įmirkusi, išlaistyti ar įterpti organikos į žemę negalima, be to, nustatyta tręšimo laikotarpio pabaiga.

Tą galima daryti iki lapkričio 15 d. Tačiau žemdirbiai tiesiog negalėjo iki to laiko įvažiuoti į pažliugusius laukus.

„Srutų įterpimo laikas yra pernelyg trumpas, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino pašnekovas. – Dabar ūkininkų rezervuarai ir mėšlidės yra perpildytos, Žemės ūkio ministerija kelia rankas – esą tai nebe jų rūpestis, reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją. Ši aiškina nepratęsianti laikotarpio, nors anksčiau tai darydavo. Nesuprantu, ar čia klerkai pasikeitė? Kaip gamtai pakenks sprendimas pratęsti srutų išlaistymo ar įterpimo terminą?“

Pečiais gūžčiojo ir Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas: „Nežinau, ar verta su tais vėjo malūnais kovoti, nes pas mus daug kur perlenkta lazda.“

Neseniai lankydamasis Kipre jis matė, kaip paprastai tvarkomasi su mėšlu. Ant kalvelės stovinčio ūkio, kuriame nėra jokių mėšlidžių, organika tiesiog nustumiama į apačią, ten ją ekskavatorius sukrauna į kratytuvus ir veža barstyti. „Ir viskas gerai, o juk ir tenai galioja tie patys Europos Sąjungos (ES) reglamentai, kaip ir pas mus, bet pas mus aiškinama, kad jie nieko neleidžia ir viską draudžia, – piktinosi V. Buivydas. – Lapkričio 15 d. į laukus jau negalima vežti nei mėšlo iškratyti, nei srutų išlieti, o jei netelpa, tai savivaldybė, aplinkosaugininkai reikalauja nuvežti į rezervuarus, išpilti, o pavasarį – vėl pumpuoti ir vežti į laukus. Kitomis sąlygomis nebūtų tragedijos, bet susiklostė tokia situacija, kai po didžiulio lietaus technika klimpo ir ūkininkai negalėjo įvažiuoti į laukus. Gal reikėtų įvertinti sąlygas kiekviename krašte, tam yra savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai, aplinkosauga, taigi galima suderinti tinkamą laiką išvežti, kad visiems būtų gerai.“

Sniegas laukuose ir šalčiai atidėjo šios problemos sprendimą. Dabar kiekvienos savivaldybės administracijai pavesta savarankiškai spręsti šias problemas. Tačiau V. Buivydas neslepia abejonių: „Ištirps sniegas, ateis laikas išvežti mėšlą ir srutas, tačiau labai abejoju, kad mūsų savivaldybės administracija ryšis savarankiškai ką nors spręsti.“

Pagalbos nesulaukė

R. Paulikas, paklausinėjęs kretingiškių ūkininkų apie patirtą potvynio žalą, susidūrė su pastarųjų nusivylimu. „Klausiau, ar kreipėsi dėl pagalbos, išmokų. Atsakė nematantys prasmės, – pripažino pašnekovas. – Ir aš juos suprantu. Kai mes Kretingoje vasarą paskelbėme ekstremaliąją situaciją dėl sausros, pagalbos nesulaukėme. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skyrė 6 700 Eur kompensacijai už žemės mokestį. Ir tik tiems, kurie vasarą teikė statistiką ir informaciją apie savo laukus ir pasėlius.“

Po ekstremalios situacijos paskelbimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai kartu su LŪSKS atstovais apžiūrėjo dalį rajono žemės ūkio naudmenų pasėlių ir nustatė apie 21 ha pažeistų žemės ūkio naudmenų plotų. Sausra labiausiai nualino vasarinių grūdinių kultūrų laukus, išdegė ir pievų žolė. „Pats buvau iniciatorius, iškėlęs sausros padarinių žalos atlyginimo problemą, – ŪP pasakojo R. Paulikas – Su komisija apvažiavome Kretingos rajono ūkininkų laukus, konstatavome faktą, kad iš tiesų sausros padariniai – akivaizdūs. Užpildėme aktus su nuotraukomis, nurodėme ūkininkus. Tačiau jokių išmokų iš valdžios net negalėjome tikėtis. Tai mums patvirtino pati premjerė Ingrida Šimonytė. Esą pinigų nėra, pasiūlė kreiptis į rajono valdžią.“

Jis prisiminė reikalavimus, ką reikia atlikti norint pateikti rajono žemės ūkio specialistams statistiką: aprašyti laukus, padaryti 300 nuotraukų. Daug kas tokiam darbui tiesiog neturėjo laiko, nes buvo pats darbymetis. Susitikęs su rajono valdžia, R. Paulikas prašė bent žemės mokestį sumažinti. Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete nutarta nukentėjusiems ūkininkams suteikti žemės mokesčio lengvatą. Tačiau žemės mokesčio lengvatos dėl vasarą sausros pražudyto derliaus tikėtis galėjo ne visi Kretingos rajono ūkininkai, o tik tie, kurie pateikė informaciją apie sausros padarytą žalą, tai yra 55 iš 1,5 tūkst. įregistravusiųjų savąjį ūkį.

Pribaigė žemės mokestis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Taip apsemti laukai Lietuvoje tapo įprastu reiškiniu ir netgi kasdienybe.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.