Šiaudai gamina humusą

Kada gerina, o kada kenkia?

Remiantis Europos Sąjungos (ES) geros žemės ūkio praktikos kodeksu, humuso papildymas, atsižvelgiant į dirvožemio tipą, pasėlių rūšį, sėjomainą ir tręšimo strategiją, yra pagrindinis būdas apsaugoti dirvožemį nuo erozijos ir natūralaus derlingumo praradimo. Palyginti pastovaus humuso kiekio palaikymas dirvožemyje turi ir ekologinį aspektą. Daugelyje Europos šalių vyrauja lengvi ir stipriai parūgštinti dirvožemiai. Štai kodėl šiaudai pastaruoju metu Europos ūkininkams tapo ypač svarbūs kaip organinės medžiagos šaltinis.

Į dirvožemį įterpus apie 7 t/ha javų šiaudų, kuriuose vidutiniškai į dirvožemį patenka beveik 3 t organinės anglies, ir įvertinus, kad humifikacijos koeficientas (organinės medžiagos virsmas į humusą) vidutiniškai yra 0,25, dirvožemyje susidarys apie 0,75 t/ha humuso. Šiaudų paruošimas ir įterpimas yra susijęs su tam tikru technologiniu režimu, taip pat svarbios vyraujančios oro sąlygos. Jei šiaudus paprasčiausiai užarsime, jie irs gana ilgai, vidutiniškai apie 7 mėnesius, žinoma, jei visos su arimu susijusios procedūros atliekamos teisingai. Jei šiaudai nebus tinkamai susmulkinti (iki 8 cm) ir tolygiai paskirstyti lauke bei užarti giliau nei 15 cm, jų irimas gerokai užsitęs.

Kartais augintojai nustemba, kai ataria spalvos nepakeitusius šiaudus, užartus prieš 4–5 metus. Šiuo atveju šiaudai dirvožemio nepagerino, tik kenkė, dirvožemyje sutrikdė vandens režimą, trukdė šaknims prasiskverbti į gilesnius sluoksnius, išsiskiriančios dujos sutrikdė dujų balansą, augalų šaknys susidūrė su patogenų kolonijomis, esančiomis ant šiaudų. Kad šiaudai suirtų, jiems reikia dirvožemyje esančio azoto, todėl jie turi būti kruopščiai sumaišyti su dirvožemiu. Taip šiaudus skaidančios bakterijos gaus reikiamą azoto kiekį ir šis elementas laikinai neleis dirvožemyje jam imobilizuotis. Netinkamai paskleisti ir dirvoje palikti šiaudai gali trukdyti sudygti žieminiams augalams (laikotarpis nuo šiaudų įterpimo iki žieminių rapsų sėjos yra trumpas), todėl būtina griežtai laikytis šiaudų apdorojimo technologinių taisyklių.

Naudoti kaip mulčią

Anksčiau buvo rekomenduojama šiaudus apipurkšti azoto trąšomis, tačiau vėliau pastebėta, kad azoto reikia ne tik mikroorganizmams, inicijuojantiems šiaudų skaidymą, bet ir patogenams, kai nėra tinkamos augalų kaitos, taigi, tokia praktika tapo neracionalia. Šiaudų skaidymąsi skatinantys specialūs mikrobiologiniai preparatai gali būti naudojami šiam procesui paspartinti.

Reikia prisiminti, kad jei dirva labai sausa dėl kritulių trūkumo, šiaudai neturėtų būti užariami. Kodėl? Esant mažam dirvos drėgniui, šiaudai nesuyra. Tokiu atveju geriausia juos naudoti kaip mulčią, kuris puikiai apsaugo dirvožemį nuo per didelio drėgmės garavimo iki vėlyvo rudens. Intensyvioje augalininkystėje vyrauja trumpos rotacijos augalai, pavyzdžiui, rapsai ir javai, užimantys pakankamai didelius plotus. O daugiamečių pievų ir ganyklų plotas drastiškai sumažėjo dėl keisto politikų požiūrio į gyvulininkystę.

Augalininkystės ūkiuose lieka daug augalinių liekanų, įskaitant šiaudus (6–10 t/ha), šiaudai kai kuriems augintojams net neįtariant tapo pagrindine organine trąša, papildančia dirvožemį maisto medžiagomis. Šiauduose paprastai būna daug ląstelienos ir mažai baltymų bei krakmolo. Lignoceliuliozė yra gausiausia augalinės biomasės dedamoji, kurią sudaro celiuliozės ir hemiceliuliozės polisacharidai bei sudėtingas aromatinis polimeras ligninas. Ligninas yra labiausiai mechaniškai nesukietėjusi, chemiškai inertiška ir nevirškinama biomasės medžiaga, kuri, integruota į celiuliozės ir hemiceliuliozės molekules, tarsi sulipdo jas tarpusavyje ir dar labiau apsunkina jų skaidymą. Tik nedidelė dalis dirvožemio grybų sugeba visiškai suskaidyti ligniną.

Dirvožemio mikroorganizmai, kurie intensyviai transformuoja biomasę į augalams prieinamas maistines medžiagas, atlieka svarbų vaidmenį šiaudų skaidymo procese, humifikuodami dalį organinės medžiagos ir taip bent iš dalies prisidėdami prie humuso balanso palaikymo dirvožemyje. Šiaudų mineralizacijos ir humifikacijos procesus dirvožemyje lemia šiaudų cheminė sudėtis, dirvožemio tipas, drėgmė ir taikomi technologiniai sprendimai.

Klaidas išduoda puvėsių kvapas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 82, 2023 m. liepos 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.