Spalvingų gėlių draugijoje išryškėja jų nepaprastumas, mat pilka ir šios paletės atspalviai daugiau šviesos atspindi nei sugeria. Ir priešingai – želdynuose vienos pilkalapės gėlės neauginamos, nes didelės pilkos dėmės atrodytų nuobodokai.
Pilkalapės gėlės originalios ne vien ramia spalva, bet ir taisyklinga lapų forma, reljefiška, ornamentine faktūra: karpytų lapų ažūru, lygiu paviršiumi arba mažučių pūkelių, plaukelių barchatu. Pilkalapių augalų daug, vieni žemaūgiai, kiti – aukštaūgiai, vienmečiai ar dvimečiai, o dauguma yra daugiamečiai.
VILNOTOJI NOTRA
Gėlynuose itin vertinama pilkalapė vilnotoji notra (Stachys byzantina), kurią galima įvairiai derinti su kitomis gėlėmis. Tai notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, skroteles formuojantis, baltu pūku padengtas visžalis augalas. Jis paplitęs Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze. Savaime veša ant uolų šlaitų, kadagynuose.
Išauga iki 20–80 cm aukščio, stiebai statūs arba šakoti. Lapai lancetiški, sidabriškai pilki, minkšti, su baltais pūkučiais, atrodo kaip aksominiai (labai primena triušio auseles). Ūgliai šliaužia pažeme, sudarydami tankius kilimus. Žiedai rožiniai, susitelkę į tankius, pilkais pūkais apkibusius varpos formos žiedynus, žydi birželį–liepą. Kasmet sunokina sėklų. Bet jeigu norite, kad lapai būtų gražesni, neleiskite augalui žydėti.
Puošnios veislės
‘Silver Carpet’ žydi negausiai, su žiedynais siekia apie 15–20 cm, be jų – tik 5 cm. Ilgaamžė, želia tankiais kilimais. Lapai pilki, stipriai pūkuoti.
‘Cotton Ball’ – žemutis kilimas, su pūkuotais žiedynėliais siekia iki 10 cm aukštį.
‘Helen von Stein’ – viena iš stambiausių vilnotosios notros veislių. Labai greitai plečiasi, išaugdama į plačius kerus. Lapai mažiau pilki nei mažesnių, žemesnių veislių ‘Silver Carpet’ ir ‘Cotton Ball’. Žiedynai neišvaizdūs, tad geriausia juos išskinti.
Poreikiai
Geriausiai auga labai saulėtoje, šiltoje, net karštoje vietoje – pietinės saulės apsuptyje, bet pakenčia ir dalinę paūksmę. Pavėsyje lapai mažiau pilki, tad ne tokie gražūs. Gerai auga ne itin derlingose, pakankamai drėgnose, laidžiose dirvose. Trąšioje, derlingoje žemėje gyvena neilgai, o šlapioje, užmirkusioje supūva ir žūsta.
Nužydėjusius žiedkočius reikia nupjauti, jei nepašalinote prieš žydėjimą. Notroms per daug išsikerojus ir pradėjus stelbti kaimyninius augalus, kerą sumažinkite kastuvu. Augalai žiemoja nepridengti, atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Dauginimas
Dauginama kero dalimis ir sėklomis, jas augalai subrandins kasmet, jei nenupjausite žiedynų. Geriau dalyti jaunesnius kerus (2–3 metų) pavasarį arba ankstyvą rudenį, iki rugsėjo vidurio.
Vienoje vietoje gali augti penkerius metus, vėliau jie praranda dekoratyvumą, tad būtina persodinti. Į smulkias dalis dalyti nepatartina, nes kitais metais notros gali nežydėti.
Sėklos sėjamos iš rudens į dėžutes arba lysves. Sudygsta pavasarį (600–800 jų sveria 1 g). Dėžutės įkasamos į žemę inspekte arba lysvėje. Pikuojama inspektuose arba lysvėse 10 cm atstumais. Į nuolatinę vietą sodinama rugsėjį 20–25 cm atstumu.
Pritaikymas
Sodinama grupėmis vejoje, alpinariumuose, prie pietinių tvorų bei sienelių, apvaduose su daugiametėmis žydinčiomis ir dekoratyvius lapus auginančiomis gėlėmis. Tinka stogui apželdinti, taip pat retai lankomose kapinėse.
Sidabriškai pilkas vilnotųjų notrų kilimas puikiai dera prie įvairiausių žiedų spalvų, paryškina rausvus ar purpurinius lapus auginančias gėles, ramia lapija paįvairina skirtingas augalų formas, uždengia greta augančių gėlių išretėjusių ar nuplikusių stiebų apačią. Geriausia sodinti priekyje kitų augalų.
Dera su levandomis, jukomis, daugiamečiais šalavijais, šluoteliniais flioksais, krūminiais, šiurkščialapiais ir virgininiais astrais, liatriais, japoninėmis plukėmis, stambiažiedžiais ir karpatiniais katilėliais, monardomis, pūstatauriais, žaliosiomis rūtomis, bijūnais, snapučiais, kaštonlapėmis rodžersijomis, šliaužiančiąja vaisgina ‘Atropurpurea’, spalvingomis alūnėmis.
Žiedynai, lapai ir jauni ūgliai skinami puokštėms, taip pat džiovinami, naudojami augalų kompozicijoms kurti.
PLATI KIEČIŲ GIMINĖ
Kiečiai auginami ir vertinami dėl puošnių sidabro spalvos, plunksniškai suskaldytų lapų, kurie naudojami kaip fonas išryškinant žydinčius ir spalvingą lapiją turinčius augalus. Aukštaūgiai ir žemaūgiai kiečiai auginami gėlynuose – daugiamečių gėlių grupėse, greta dekoratyvinių visžalių ar vasaržalių krūmelių, o alpinariumuose – dažniausiai žemaūgiai. Tai natūralistinį kraštovaizdį padedantys atkurti daugiamečiai augalai, dauguma jų pasižymintys ir vaistinėmis savybėmis.
Kietis (Artemisia) – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis ar pusiau visžalis augalas, forma primenantis krūmą. Paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, žinoma apie 250 rūšių. Tai vienmečiai ir daugiamečiai augalai, 10–100 cm aukščio. Lapai gražiai suskaldyti, sidabriškai žali arba tamsiai žali, stipriai kvepiantys. Žiedai žalsvi, geltoni, smulkūs, sutelkti šluotelės ar kekės formos žiedyne. Kiečio pavadinimas kilęs iš Artemidės vardo, arba iš graikų kalbos žodžio artemes – „sveikas“.
Gražesnės rūšys ir veislės
Baltasis kietis (A. ludoviciana) užauga iki 30–100 cm aukščio ir daugiau. Lapai suskaldyti 3–5 cm pločio juostelėmis, apaugę baltais plaukeliais, labai gražios sidabriškos spalvos. Dėl šios išskirtinės spalvos ir pavadintas baltuoju kiečiu. Žydi birželį gelsvais žiedais. Nužydėjusį reikia apgenėti, tada gražiai atauga. Žiemą kartais viršutinė dalis apšąla, bet pavasarį vėl gražiai atželia.
Viena iš populiariausių veislių – ‘Valerie Finnis’ – išsiskiria puošniais sidabriniais, plačiais lapais. Aukštis apie 70 cm. Naudojamas spalviniams akcentams sudaryti.
Šmito kietis (A. schmidtiana) – vidutinio aukščio ar žemaūgis, pusiau visžalis daugiametis augalas. ‘Nana’ – žemaūgė forma, užauga iki 20–40 cm aukščio su labai gražiais, smulkiai karpytais lapais, sudaro kompaktiškus, purius kupstelius. Žydi pilkais žiedais. Tinka auginti alpinariumuose, mūrinėse sienutėse (vertikalieji alpinariumai) ir induose. Labai gerai ištveria sausras.
Plačiai žinoma hibridinio kiečio (A. arborescens x A. absinthium) veislė ‘Powis Castle’. Tai itin puošnus puskrūmis, auginamas ir mėgstamas dėl aromatingų sidabriškos spalvos smulkiai karpytų bei pūkuotų lapelių. Krūmeliai rutuliški. Žiedeliai neišsiskiriantys.
Žvaigždinis kietis (A. stelleriana) auga krūmelio forma, iki 30–60 cm aukščio. Sparčiai dauginasi, tad greitai sukuria gražų paveikslą. Pirmamečių augalų forma primena pilkšvąją žilę.
Dažniausiai gėlynuose ir alpinariumuose auginama veislė ‘Silver Brocade’. Tai apie 30 cm aukščio platus, tarsi aksominis sidabrinio pilkumo kupstas, kuris stipriai plečiasi ir sudaro vešlius kilimus. Dėl aromatinių, kenkėjus atbaidančių savybių tinkamas auginti gėlynuose, ypač tarp rožių. Pavasarį rekomenduojama nugenėti, o nužydėjusius žiedynus išskinti.
Saugokite nuo užmirkimo, kadangi ši veislė labai jautri šaknų puviniui. Sodiname 4–5 vnt. į 1 kv. m kas 35 cm.
Auginimas
Kiečiai auginami atvirose, saulėtose (pietinė pusė) vietose, apysausėse ir priesmėlio bei smėlio dirvose. Jie yra nereiklūs ir sveiki augalai, kurių nepažeidžia kenkėjai bei ligos, nes turi daug fitoncidinių ir kitų vertingų medžiagų.
Augalų nelaistykite, nes nepakenčia užmirkimo, taip pat neleiskite telkšoti vandeniui. Jei kiečius auginate induose, irgi venkite drėgmės pertekliaus. Augalų tręšti nereikia.
Anksti pavasarį visžalių rūšių augalus gerai apgenėkite, kad išaugtų naujos atžalos.
Dauginama kero dalimis pavasarį ar rudens pradžioje, o vasarą – pusiau sumedėjusiais auginiais, iš kurių užsiauginsite naujų augalų, jei senieji po žiemos žūtų.
Vienoje vietoje gali augti iki 5–7 metų, priklausomai nuo rūšies. Kad būtų dekoratyvūs, persodinti reikia dažniau, kas 3–4 metus. Dalis jų sparčiai plinta, todėl sodinant reikia apriboti jų augimą į šalis, pavyzdžiui, įkasti metalinę ar kitokią tvirtą plokštę. Sodinama 35–50 cm atstumais.
Parengė Rūta ANTANAITIENĖ
Redakcijos nuotr.
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.