Blokuoja naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimą

Naktinio matymo taikikliai supriešino Seimo narius kur kas labiau nei kiti svarstomi klausimai. Klausantis diskusijų, kurios plačiai išsiliejo į socialinius tinklus, kartais apima jausmas, kad medžiotojai prilyginami brakonieriams. Kyla klausimas, ar nėra formuojama ar stiprinama klaidinga visuomenės nuomonė apie medžiotojų bendruomenę. Diskusijų turinys išryškina miesto atotrūkį nuo kaimo realybės, skirtingą santykį su gamta.

Palaikymą naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimui kiek anksčiau yra išsakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, kuris, beje, nėra medžiotojas. Jo pastebėjimu, modernūs prietaisai leistų žvėrį sumedžioti taikliau ir kokybiškiau.

Į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą (AAK) raštu kreipėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Ji atkreipia dėmesį į Lietuvoje sparčiai gausėjančią laukinių žvėrių populiaciją bei didėjančią jų daromą žalą. Kenčia žemės ūkio pasėliai, miškų ūkis, daugėja susidūrimų keliuose, plinta užkrečiamosios ligos.

„Kad medžioklė būtų humaniškesnė ir efektyvi, buvo priimti sprendimai kanopinius žvėris medžioti tik graižtviniais šautuvais, naudoti optiką ir pan. Dabar prašome leisti naudoti naktinio matymo taikiklius, kuriuos sėkmingai naudoja pažangiausios Europos šalys, tam tarpe ir kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija“, – rašte teigia LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.  

Šiandien turime ir dar vieną labai rimtą argumentą: penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė apie afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį kiaulių ūkyje, kuris Lietuvoje pasireiškė daugiau nei po metų. Toje pat vietoje jau antrą mėnesį randamos AKM užkrėstos šernų gaišenos. Ekspertai pripažįsta, kad šernų populiacijos gausos reguliavimas yra būtinas siekiant suvaldyti užkrato plitimą.

Paragino suremti pečius

Tuo tarpu Seimo narys Linas Jonauskas per socialinius tinklus kreipėsi pagalbos „į tautą“ tvirtindamas: „Jei nesuremsime savo pečių, išsipildys baisiausias košmaras – Lietuvoje medžioklėje bus leista naudoti naktinio matymo taikiklius“. Anot L. Jonausko, tokiu atveju „bus sukurtos sąlygos kone legaliam brakonieriavimui“.

Kad miškai netaptų „šaudyklomis ir gyvūnų skerdyklomis, Seimo narys paragino savo sekėjus apie tai kalbėti viešai, rašyti ir skambinti savo Seimo nariams, protestuoti.

Aplinkosauginėmis iniciatyvomis garsėjančio parlamentaro kai kurie gerbėjai teiravosi, ką ir kaip jie galėtų padaryti. Protindamas juos L. Jonauskas paragino spausti parlamentarus, kurie balsavo už naktinius taikiklius, duomenys apie tai yra viešai prieinami.

Kita AAK narė Ieva Pakarklytė tam atvejui, jeigu vis dėlto naktinio matymo taikiklius medžioklėje Seimas įteisintų, registravo pasiūlymą  – vėlinti nuostatos įsigaliojimą, atidėti jį iki 2025 metų rugsėjo 1-osios –  „kad medžioklės veiklą kontroliuojančios institucijos turėtų pakankamai laiko pasiruošti kuo efektyviau kontroliuoti įstatymo nuostatų laikymąsi ir suplanuoti lėšas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams, kurie bus reikalingi norint užtikrinti įstatymo įgyvendinimą“.

Pasiūlymą dėl Medžioklės įstatymo pateikė I. Šimonytė

Joninių išvakarėse Seimo kanceliarija užregistravo Seimo narės Ingridos Šimonytės pasiūlymą. Beje, šiais metais tai pirmasis individualiai pateiktas jos pasiūlymas ir pirmasis (bent jau šioje kadencijoje), kuris yra susijęs su gamtos apsaugos sritimi.

Kaip atkreipia dėmesį I. Šimonytė, draudimas medžioklėje naudoti naktinius taikiklius galiojo nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES), kuomet buvo perkeliamas ES aplinkosaugos teisynas į nacionalinę teisę. Štai kokius argumentus pateikia politikė, kodėl ši priemonė negali būti įteisinta:

„Vienas pagrindinių argumentų, kuris pasitelkiamas siekiant įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir tai, jog medžiotojai gali prisidėti prie šalies gynybos. Tačiau, nežiūrint į tai, kad naktiniai taikikliai Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimais buvo leisti civilinėje apyvartoje, t. y. šaunamųjų ginklų savininkams buvo suteikta teisės įsigyti ir laikyti naktinius taikiklius, ketinimų leisti juos naudoti medžioklėje nebuvo deklaruojama. Svarstant Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui aiškią išvadą, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje neturės esminės pridėtinės vertės krašto gynybai. Naktinio matymo taikiklių naudojimo įgūdžius bet kurie jų naudotojai privalo ugdyti tam specialiai skirtose vietose, bet ne medžioklėje šaudant į gyvūnus. Taip pat, naktinių taikiklių naudojimo tam tikrų žvėrių medžioklėje įteisinimas apsunkintų medžioklės kontrolę, padarytų ją beveik neįmanomą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naktiniai taikikliai būtų leidžiami naudoti tik medžiojant keleto rūšių invazinius ir užkrečiamąsias ligas platinančius gyvūnus. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti, nes aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai negalės įvertinti ir atskirti, ar kitos gyvūnų rūšys, įskaitant saugomų pagal ES aplinkosauginę teisę, pvz., vilkai, buvo medžiojamos naudojant naktinius taikiklius, ar ne. Atsižvelgiant į gyvūnų gerovės principus, kuomet turi būti balansas tarp gyvūnų populiacijos reguliavimo ir gyvūnų galimybės reikšti būdingą elgesį ir būti apsaugotiems nuo žmogaus keliamų grėsmių nakties metu, siūlytina nesukurti paskatų medžioklės veiklai dar didesniu laipsniu persikelti į tamsųjį paros metą, todėl būtina išlaikyti draudimą naudoti naktinius taikiklius medžioklėje nenumatant išlygų.“

Seimo narė siūlo į Medžioklės įstatymą įtraukti draudžiamų įrankių ir būdų sąrašą, į jį įtraukti ne tik naktinio matinio taikiklius ir jų priedus, bet ir kovinių bei agresyvių veislių šunis ir medžioklinius lankus.

Medžioklės įstatymo projektą ir pateiktus pasiūlymus AAK svarstys trečiadienį.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.