Sieks švaresnio oro ir vandens

Europos Komisija (EK) pasiūlė sugriežtinti aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų ir miesto nuotekų valymo taisykles. 

Švarus oras ir vanduo yra žmonių ir ekosistemų sveikatos pagrindas. Vien dėl oro taršos kasmet pirma laiko miršta beveik 300 000 europiečių. Taikant siūlomas naujas taisykles per dešimt metų mirčių, kurias sukelia pagrindinio teršalo – kietųjų dalelių – kiekiai, viršijantys Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse nurodytus kiekius, sumažės daugiau kaip 75 proc.

Dėl orą ir vandenį švarinančių naujų taisyklių įdėtos investicijos atsipirks keleriopai, nes pagerės sveikata, bus sutaupyta energijos, bus naudos maisto gamybai ir pramonei, didės biologinė įvairovė. Pasinaudodama galiojančių teisės aktų taikymo patirtimi, EK siūlo mažinti leidžiamą teršalų kiekį ir tobulinti įgyvendinimo tvarką, kad užtikrintų realų taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą. Šiandienos pasiūlymai padeda siekti Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslo, kad 2050 m. gyventume aplinkoje be kenksmingos taršos. Šie pasiūlymai taip pat yra atsakas į konkrečius per Konferenciją dėl Europos ateities išsakytus reikalavimus.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis EK pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas teigė: „Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų aplinkos. Nesveika aplinka tiesiogiai kenkia mūsų sveikatai. Kasmet šimtai tūkstančių europiečių miršta per anksti, daugelis kitų kenčia nuo širdies ir plaučių ligų arba taršos sukeliamo vėžio atmainų. Kuo ilgiau nepradėsime mažinti šią taršą, tuo brangiau ji kainuos visuomenei. Norime, kad iki 2050 m. mūsų aplinkoje neliktų kenksmingų teršalų. Tai reiškia, kad aktyvesnių veiksmų turime imtis šiandien. Tokie ir yra mūsų pasiūlymai dėl tolesnio vandens ir oro taršo mažinimo.“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Kvėpuojamo oro ir vartojamo vandens kokybė yra mūsų gyvybės ir visuomenės ateities pagrindas. Užterštas oras ir vanduo žaloja sveikatą, kenkia ekonomikai ir aplinkai, o labiausiai – pažeidžiamiausiems asmenims. Todėl mūsų pareiga – išvalyti orą ir vandenį mūsų pačių ir ateities kartoms. Neveikimo kaina yra daug didesnė už prevencijos išlaidas. Todėl Komisija dabar imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje užtikrintų koordinuotą taršos šaltinių šalinimą vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis“.

Atliekant siūlomą Aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūrą bus nustatyti tarpiniai 2030 m. ES oro kokybės standartai, kurie bus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis. Tai padės ES iki 2050 m. pasiekti nulinės oro taršos tikslą, užtikrinant sinergiją su pastangomis neutralizuoti poveikį klimatui. Šiuo tikslu siūloma reguliariai peržiūrėti oro kokybės standartus, kad jie būtų iš naujo įvertinti atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus, taip pat į visuomenės ir technologijų pokyčius. Pagrindinio teršalo – kietųjų dalelių – metinę ribinę vertę siūloma sumažinti daugiau kaip per pusę.

Po peržiūros bus užtikrinta, kad dėl oro taršos žalą sveikatai patiriantys asmenys turėtų teisę gauti kompensaciją, jei bus pažeidžiamos ES oro kokybės taisyklės. Jie taip pat turės teisę būti atstovaujami nevyriausybinių organizacijų teikiant kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Be to, atsiras daugiau aiškumo dėl teisės kreiptis į teismą, veiksmingų sankcijų ir geresnio visuomenės informavimo apie oro kokybę. Nauji teisės aktai bus naudingi vietos valdžios institucijoms, nes bus sugriežtintos nuostatos dėl oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir geresnių oro kokybės planų.

Pasiūlymai leidžia nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms savo nuožiūra priimti specialias priemones, kurių reikia norint atitikti standartus. Be to pasiūlymai padės iki 2030 m. iš esmės pagerinti oro kokybę visoje Europoje: visa metinė nauda 2030 m. sieks 42–121 mlrd. Eur, o išlaidos nesieks 6 mlrd. Eur per metus.

Persvarstyta Miesto nuotekų valymo direktyva padės europiečiams mėgautis švaresnėmis upėmis ir ežerais, naudotis požeminiu vandeniu ir jūromis, o nuotekų valymas taps ekonomiškai efektyvesnis. Siekiant nuotekas, kaip išteklių, panaudoti tinkamiausiai siūloma, kad iki 2040 m. sektorius užsibrėžtų suvartoti ne daugiau energijos, nei pagamina, ir pagerinti dumblo kokybę, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai, taigi, kuo daugiau naudotis žiedine ekonomika.

Kadangi 92 proc. toksiškų mikroteršalų į ES nuotekas patenka dėl vaistų ir kosmetikos, pagal naują didesnės gamintojo atsakomybės sistemą gamintojai turės padengti jų šalinimo išlaidas. Tai atitinka principą „teršėjas moka“, taip pat tai skatins produktų, kuriuose nėra toksiškų medžiagų, mokslinius tyrimus ir inovacijas, be to, teisingiau pasiskirstys nuotekų valymo finansavimas.

Remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais, EK siūlo atnaujinti vandens teršalų sąrašus, griežčiau tikrintinų paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse. Į sąrašus bus įtrauktos 25 medžiagos, darančios aiškiai įrodytą probleminį poveikį gamtai ir žmonių sveikatai.

EK pateiktus Dabar pasiūlymus svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Priimti teisės aktai įsigalios palaipsniui. Kad pramonė ir valdžios institucijos turėtų laiko prisitaikyti ir prireikus investuoti, bus nustatyti skirtingi 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslai.

EK atstovybės Lietuvoje fotoinformacija