Šildymo sezonas: kaip kūrenti namus pagal aplinkosauginius reikalavimus?

„Įvairiuose kurą deginančiuose skysto kuro, biokuro katiluose, židiniuose, krosnelėse ir kituose įrenginiuose reikėtų naudoti tik tą kuro rūšį, kurios deginimui yra skirtas įrenginys. Pavyzdžiui, krosnių kurą, malkas, briketus, medžio granules, anglį. Naudojamas kuras turi būti kokybiškas, neužterštas atliekomis ar kitomis medžiagomis. Be to, labai svarbu, kad krosnis būtų išvalyta, į degimo kamerą patektų reikiamas oro kiekis, nes deguonies trūkumas blogina degimo procesą, sukeliantį didesnę taršą“, – sako Kauno valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad per šildymo sezoną užterštumas juntamas individualių namų rajonuose, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo kūrendami atliekas, pavyzdžiui: senus baldus, drabužius, avalynę, langų rėmus, plastiko pakuotes, ar įvairias atliekas, apdorotas lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, plastikinę tarą ir kt.

Deginamų kenksmingų medžiagų, dažniausiai – panaudotos alyvos, tirpiklių, tepaluotų, įvairiose cheminėse medžiagose išmirkytų skudurų ir pan., aptinkama ir pramoniniuose rajonuose, garažų masyvuose.

Kodėl draudžiama kūrenti atliekomis?

Netinkamai kūrenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, kenkia savo ir aplinkinių sveikatai.

Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius, prie savo namų, sode, darže šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, vaisius, daržoves ir kitus augalus, o su jais – į gyvūnų ar žmonių organizmus. 

Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.

Senų pabėgių ir alyvos deginimas – pavojingas sveikatai

Ypač pavojinga namus kūrenti cheminėse medžiagose išmirkytais mediniais pabėgiais (geležinkelio bėgių atraminės detalės). Juos deginant pavojingomis medžiagomis teršiamas ne tik oras, deginimo metu visos kenksmingos medžiagos išskiriamos į aplinką gali nusėsti į dirvožemį ir patekti į gruntinius vandenis. Be to, deginami pabėgiai gali stipriai pakenkti žmogaus sveikatai.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad didelė žala aplinkai, žmonių sveikatai daroma ir deginant alyvą – deja vis dar pasitaiko, kad šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., autoservisai. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija ypač kenksminga. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį. 

Kur kreiptis pastebėjus neteisėtai deginamas atliekas?

Pastebėjus neteisėtai deginamas atliekas gyventojams reikėtų kuo skubiau kreiptis telefonu 112. Tuomet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai galės operatyviai reaguoti į pažeidimą. Taip pat nufotografavus ar nufilmavus pažeidimą, t. y. – asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą galima siųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Atsakomybė

Už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. 

Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.

Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

AAD informacija