Šiltėjant klimatui, į daržus ateina ir naujos kultūros

Veikia visus regionus

Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Tirpstant ašigalių ledynams, kylant vidutiniam jūros lygiui, vienuose regionuose vis dažniau pliaupia lietūs, o kituose – svilina karščio bangos ir sausros. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, 2024 m. Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C ir net 2,1 °C viršijo daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės. Klimato kaitos poveikis Lietuvai jau dabar yra akivaizdus – karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 °C, skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau –20 °C, sumažėjo beveik perpus. Nors Lietuvos regionų klimato požymiai nevienodi, tačiau pokyčiai matomi beveik visur. Šiuos pokyčius pats pirmas pajuto žemės ūkio sektorius. Tad ūkininkams nelieka nieko kito, tik prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų. Prognozuojama, kad šiltesnis klimatas ir ilgesnis vegetacijos sezonas ūkininkams suteiks galimybių daržuose auginti naujus šilumamėgius augalus. Gal ateityje klimato kaita išnaikins įprastas ir iki šiol augintas kultūras, o gal Lietuvoje bus auginami apelsinai?

Atsivėrė galimybė

Kaip pastebi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai, šiltėjantis klimatas jau atvėrė galimybes auginti kukurūzus grūdams. Mokslininkai, atlikę eksperimentus, pastebėjo, kad per kelis dešimtmečius mūsų šalyje įvyko kukurūzų auginimo pokyčiai. Per tą laiką atsirado naujų ankstyvų ir derlingų vakarietiškų hibridinių veislių. Ankstesniais metais šių veislių taip pat buvo, tačiau kukurūzai nesivystė taip anksti ir greitai, kaip dabar. Dabartiniai hibridai yra atsparesni vėsesnėms pavasario temperatūroms, todėl jie auga daug greičiau ir iki rudens sugeba sukaupti daugiau sausųjų medžiagų ir subrandinti kokybiškus grūdus.

Augintojai, atsižvelgdami į klimato kaitą, renkasi ne vieną, bet kelias skirtingas kukurūzų veisles, nes, esant nepalankioms sąlygoms, kai kurių veislių kukurūzai nesubręsta. Anot mokslininkų, nors kukurūzai yra šiltų kraštų augalai ir aukštos temperatūros jiems patinka, tačiau su karščiais prasideda kita bėda – kai augalams dirvose trūksta drėgmės, jie neužauga tokie, kokių tikimasi.

Kukurūzus, naują kultūrą, savo daržuose augina jaunieji Alytaus r. ūkininkai Jovilė ir Eivydas Amšiejai. Daržininkai jų nesėja – augina iš paūgėjusių daigų. „Kadangi kukurūzų derlius buvo nuimtas rugpjūčio viduryje – vėliau, nei buvo planuota, burbuolių nepavyko nuvežti iki didmiesčio. Jas teko pardavinėti Alytuje, o ten susidomėjimas kukurūzais buvo mažas. Kai derlius būna ankstyvesnis, burbuoles pavyksta nuvežti iki sostinės. Pastebime, kad vilniečiai jas labai mėgsta ir greitai išperka. Mūsų išaugintų kukurūzų burbuolės labai saldžios, skanios ir didelės“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Amšiejienė.

Dera arbūzai ir melionai

Sutuoktiniai J. ir E. Amšiejai savo daržuose augina ir šilumą mėgstančius vienmečius augalus – arbūzus. Dabar jiems keistai atrodo prieš du dešimtmečius mokslininkų išsakytos mintys, kad arbūzai gali užaugti ir sunokti tik šiltnamiuose ar po priedanga. Pastaraisiais metais karštomis vasaromis jie puikiai dera lauke ne viename Lietuvos ūkyje. Tą patvirtino ŪP pašnekovai, arbūzus auginantys 6 metus. „Arbūzus auginti įdomu. Iš pradžių mums nesisekė išauginti gausaus derliaus, jo užtekdavo tik savo poreikiams. Todėl mokėmės, rinkome informaciją ir mums pavyko. Kasmet užauginame vis didesnį derlių, kurį parduodame“, – aiškino J. Amšiejienė.

Daržininkė pasakojo, kad arbūzų derlius priklauso nuo oro sąlygų – šilumos ir drėgmės. Jei vasara jų augimui būna palanki, pirmieji arbūzai sunoksta rugpjūčio pirmojoje pusėje. Ant vieno augalo užauga 3–4 arbūzai, kurių vidutinis svoris – 1,7 kg. Jei vaisiai būna gerai sunokę, jų apačia būna gelsva arba geltona, prasčiau sunokusių – balta. Augintojai tvirtina, kad Lietuvoje išaugintų arbūzų skonis pranoksta atvežtinių, nes sukaupia daugiau cukraus.

Šiltėjantis klimatas J. ir E. Amšiejams suteikė galimybę auginti ne tik arbūzus, bet ir skanius, sultingus ir gaivius melionus, kurie vasaros metu tampa tikra atgaiva. Juos pastaraisiais metais pamėgo auginti ir kitų rajonų daržininkai. Šie renkasi įvairių veislių melionus, kurių derlių skina rugpjūčio viduryje–rugsėjo pabaigoje. Melionų derlius nuimamas tada, kai visiškai prinoksta ant krūmo.

Teisingi pasirinkimai

Lietuvos klimatas tampa palankus augti augalams, kilusiems iš Afrikos, todėl kai kurie mūsų šalies daržininkai bando prisijaukinti Lietuvoje dar menkai žinomą, tačiau pasaulyje plačiai vartojamą daržovę okrą. Lietuviškai šis augalas vadinamas valgomąja ybiške. Žiniasklaidoje rašoma, kad šis augalas pasižymi išskirtinėmis maistinėmis savybėmis. Lietuvoje ši daržovė yra naujiena, todėl ir jos pasiūla rinkoje – labai maža.

Šiltėjant klimatui, mūsų šalyje pradedami auginti ir dar vieni augalai – saldžiosios bulvės (batatai), kilusios iš tropinių ir subtropinių Pietų Amerikos regionų, kur vyrauja tropinis arba vidutiniškai šiltas klimatas. Skirtingai nuo mums gerai pažįstamų įprastų bulvių, saldžiosios bulvės turi visai kitą skonį, jis – švelniai saldus.

Saldžiosios bulvės auginamos dėl stambių, spalvingų šakniavaisių, kurie būna oranžiniai, balti, violetiniai ir net geltoni. Augintojai teigia, kad saldžiųjų bulvių auginimas nėra sudėtingas. Norint išauginti kokybišką ir sveiką derlių, būtina pasirinkti tinkamą veislę, paruošti dirvožemį, parinkti laiką sodinimui ir užtikrinti priežiūrą.

Pastebima, kad nors teoriškai saldžiosios bulvės toleruoja sausrą, tačiau joms yra reikalingas ir vanduo, kuris padeda vaisiams užaugti kur kas didesniems. Sėkmingą daržovių augimą užtikrina ir geras dirvožemio paruošimas. Saldžiosios bulvės teikia pirmenybę lengvam, puriam, gerai nusausintam dirvožemiui, papildytam organinėmis medžiagomis. Jis turi būti neutralus arba šiek tiek rūgštus, pH turi siekti 5,5–6,5. Idealus saldžiųjų bulvių sodinimo laikas – balandžio vidurys ar gegužės pabaiga.

Galima daugiau eksperimentuoti

Dėl šylančio klimato iš šiltnamių į laukus jau keliauja švelnų klimatą mėgstantys augalai – baklažanai, kuriems reikalinga ne tik saulės šviesa, šiluma, drėgmė, bet ir rūpestinga priežiūra. Kadangi baklažanų šaknų sistema gausi ir išsidėsčiusi paviršiniame dirvos sluoksnyje, juos reikia dažniau laistyti ir tręšti. Lietuvos ūkininkai savo daržuose dažniausiai augina žemaūgius baklažanus. Panevėžio r. baklažanus ir kitas įvairias daržoves auginanti Salvina Kievinienė pastebi, kad lauke išaugintos daržovės būna sveikesnės ir skanesnės. Eksperimentuoti mėgstanti moteris teigė, kad net ir šiltėjant klimatui ji nedrįsta auginti vien tik egzotinių augalų. Tai daryti būtų per drąsu. Kokie pasirinkimai bus ateityje? Laikas parodys.

Pastaraisiais metais pastebima, kad mūsų šalies laukuose puikiai auga tos kultūros, apie kurias prieš kelis dešimtmečius net nebūtume pagalvoję. Todėl dabar augintojai gali daugiau eksperimentuoti, sodinti ir stebėti, kaip mūsų dirvožemiuose auga pietų klimatui būdingesni augalai. Ūkininkai žino, jog žemės ūkio produkcijos auginimas priklauso ir priklausys nuo aplinkos klimato sąlygų, todėl prie to prisitaiko, mokosi ir renkasi auginti naujas kultūras, taiko įvairius naujus metodus žemės ūkyje.

Jovilės ir Eivydo AMŠIEJŲ nuotraukos

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja