Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024
Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024

Šiltnamių mokesčiai nešildo

2023/04/21


ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ. – Iki Naujųjų metų daržovių šiltnamių sektoriuje, sunaudojančiame itin daug energijos, pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) pirmininko Evaldo Masevičiaus, buvo labai neramu. Septynis kartus pabrango dujos. Kai kurie ūkiai nežinojo, ar apskritai galės toliau vykdyti veiklą, dar kiti ketino bandyti. Ir jeigu pirkėjai nebūtų mokėję tokių kainų, kokių prašė augintojai, šie nebūtų išgyvenę. Tačiau pernai gruodį pasigirdus prognozėms apie mažėsiančius energetinius kaštus, dauguma nusprendė bent jau keletą mėnesių, o gal ir visą pusmetį padirbėti „į minusą“  ir pasižiūrėti, ar dar galima išsikapstyti. 

Dirba visi šiltnamių ūkiai

„Šiandien dirba visi šiltnamių ūkiai, bando skaičiuoti. Pavasaris, vasara parodys, kaip veikia kiekvieno planas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė LŠA pirmininkas E. Masevičius. Kad apsimokėtų auginti šiltnamines daržoves, buvo pakeltos kainos. Pirkėjai įrodė esantys lojalūs, produkciją pirko. Beje, ir kainos nebuvo pakeltos iki dangaus.

LŠA pirmininkas Evaldas Masevičius.

LŠA vienija 8 šiltnamių ūkius iš Anykščių, Kėdainių, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus rajonų. Įvairios daržovės auginamos šiltnamiuose, užimančiuose apie 60 ha plotą. Pasak E. Masevičiaus, šių dienų aktualija – derybos dėl kainų. Ūkiai jau suskaičiavo patirtas sąnaudas, bando išlaikyti esamas kainas, kad sąnaudos kuo greičiau atsipirktų.

Konkurencijos nebuvo, kai Jungtinėje Karalystėje trūko daržovių. Panaši situacija vasarį susiklostė visoje Europoje. Dabar, balandžiui persiritus į antrąją pusę, daržovių nebetrūksta. „Problema yra ne tik Lietuvoje, tokios pat problemos spaudžia ir lenkus, vokiečius, olandus. Dalis Nyderlandų agurkų ar pomidorų šiltnamiuose augintojų šiemet iš viso neketino dirbti. Daigus šiltnamiuose pradėjo sodinti kovo pabaigoje. Perteklinės produkcijos nėra. Sezonas gerokai pavėlintas. Kas pirmesnis, tas dabar geriau jaučiasi“, – redakcijai sakė E. Masevičius.

Lietuviškos šiltnamių verslo problemos

LŠA vadovas įvardijo išskirtinai lietuvišką šiltnamių verslo problemą – daržovėms taikomą 21 proc. PVM (kaimyninėse šalyse PVM daržovėms – nuo nulio ir nesiekia nė 10 proc.). Mokestis turi įtakos tiek daržoves perkantiems žmonėms, tiek jas auginantiems ūkiams.

Kita problema – susietoji parama (išmokos už hektarus) šiltnamiuose auginamoms daržovėms. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau kaip 7 tūkst. Eur/ha. Susmulkinus skaičius, pasak E. Masevičiaus, už kvadratinį metrą susietosios paramos Lietuvoje būtų mokama kiek daugiau 70 centų, ir šį dydį būtų galima peržiūrėti ne anksčiau kaip 2025 metais. Skandinavijos šalyse už tokį pat plotelį subsidija siekia 8 Eur.

„Juokas pro ašaras. Todėl šiltnamių ūkio vystymasis, plėtra arba modernizavimas stoja, jeigu negaunamos Europos Sąjungos (ES) lėšos, jei ūkiai nedalyvauja europiniuose projektuose. Apsidairykime aplinkui ir pasižiūrėkime, kokioje terpėje esame. Apsibrėžkime aplinkui. Lietuvą nuspalvinkime raudona spalva. Kuo toliau nuo mūsų, tuo spalva darysis šviesesnė“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Praėjusį mėnesį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo svarstoma valstybės parama daržovių augintojams šiltnamiuose. Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas akcentavo, kad minimali ploto riba paramai gauti mažinama iki 10 arų, kai iki šiol paramos galėjo tikėtis tik pusės ha ir didesnio ploto šiltnamių savininkai. Nors nuo 2019 m. iki 2022 m. šiltnamių plotai susitraukė apie 7 proc., derlius nemažėjo. Kasmet šiltnamiuose daržovių užauginama vis daugiau, o pernai bendras derlius siekė 35 tūkst. tonų.

Gali nuvilnyti šiltnamių bankrotų banga

LŠA narės UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas ŪP sakė, kad mūsų šalies šiltnamininkai priversti konkuruoti su visa Europa. Nors pastaruoju metu elektros kainos mažėja, dujų, biokuro kainos išlieka aukštos, taigi, energetinės sąnaudos – didžiulės.

UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas teigė, kad Lietuvos šiltnamių ūkiai priversti konkuruoti su visa Europa.

„Lietuvos šiltnamininkų konkurencija su kaimyninėmis šalimis gana aštri. Iš esmės šiltnamių ūkiai yra modernizuoti ir pajėgūs konkuruoti, jeigu konkurencinės sąlygos būtų vienodos. Tačiau PVM vaisiams ir daržovėms kaimyninėse šalyse yra gerokai mažesnis negu pas mus. Todėl ir daržovių kainos jų lentynose mažesnės. Mūsų gyventojų perkamoji galia mažesnė, o daržovių kainos – didesnės. Tokioje situacijoje uždirba ne gamintojas, ne augintojas, o mokestinė sistema“, – teigė P. Andriejavas.

Pasak UAB „Agrošiltnamiai“ direktoriaus, maždaug prieš 7 metus į šiltnamių verslą buvo investuotos milžiniškos lėšos: tiek nuosavų, tiek paramos iš ES fondų. Būdavo gaunama susietoji parama už daržovių auginimą uždarajame grunte. „Dabar ši parama sumažinama apie 3,5 karto. Stebina politikų logikos nebuvimas ir ateities nematymas. Šiltnamių sektoriui tenka konkuruoti ir su trečiosiomis šalimis, dukart pigesne perprodukcija. Tuo pat metu mažinama susietoji parama, kuri yra priemonė skatinti gyvybingumą. Energetinės sąnaudos dėl geopolitinės situacijos išaugo iki aukštumų, o realios pagalbos, pavyzdžiui, kompensacijų už trąšas, nesulaukiame. Mus lygina su šilto klimato ES šalimis, tokiomis kaip Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, kuriose tokių išmokų nėra. Logiškiau būtų lyginti su bent jau panašaus klimato Skandinavijos šalimis. Ten išmokas stengiamasi padidinti. Mokama ne tik už daržovių auginimo uždarajame grunte plotą, bet ir už produkciją, subsidijuojamas darbo užmokestis ir t. t.“, – stebėjosi ir apgailestavo bendrovės vadovas.

Šiltnamiuose gėlės ir daržovės auginamos kiekviename Lietuvos rajone. Tačiau nedidelių plotelių savininkai valstybės paramos neprašo arba daro tą retai, stengiasi susitvarkyti savo jėgomis. Stambesnieji šiltnamininkai, pasak P. Andriejavo, be valstybės pagalbos ir paramos išsiverstų sunkiai. Jau dabar dauguma šiltnamių dirba vos su 1–3 proc. pelnu, o kai kurie – ir nuostolingai. Jei šiltnamiai greitai nesulauks pagalbos, gali nuvilnyti ir bankrotų banga.

„Šiltnamininkai, dantis sukandę, investavo, vienam hektarui prireikė ir 2 mln. Eur. Mūsų ūkio, užimančio 6,5 ha, investicijos sudaro apie 18 mln. Eur. Sunku būtų rasti ūkininką, kuris pasiryžtų investuoti tokią milžinišką sumą ir nebūtų užtikrintas dėl ateities. Sukurti bet ką sunku, sugriauti – labai lengva. Mūsų šiltnamių ūkis – modernus, daržovės auginamos ištisus metus, šalies rinkai tiekiama šviežia ir sveika produkcija. „Agrošiltnamiai“ Kėdainių rajone sukūrė 100 darbo vietų. Jeigu pasitvirtins blogiausias scenarijus... Mes suprantame, kad ne tik mūsų sektoriuje yra problemų, ne vien mums sunku ir reikia pagalbos. Tačiau labiausiai neramu dėl neužtikrintos ateities ir dėl žemės ūkio strategijos trūkumo. Gyvename tik šiandiena. Visiškai neaišku, kas bus ne tik po metų, bet ir rytoj“, – svarstė ŪP pašnekovas.

 

Redakcijos ir UAB „Agrošiltnamiai“ nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Birželį žvejybos įmonės jau galės teikti paraiškas dėl pasitraukimo iš verslo

Aplinkos ministras pakeitė Išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, kuris buvo patobulintas, atsižvelgus į suderintas su Europos Komisija pasitraukimo iš žvejybo...
2024/05/29

Prasideda šaltsriubių sezonas – nustebinkime šeimą naujais skoniais

„Rožinę sriubą“ jau ima atpažinti ir kavinėse jos teirautis net užsieniečiai. Mūsų vasariniame meniu tradiciniai šaltibarščiai, žinoma, yra populiariausi. Tačiau kas norėtų atsisakyti išbandyti ir ką nors naujesnio...
2024/05/29

Ūkininkai priblokšti: margarinas geriau nei sviestas?

Vengrijoje kilo nemažas skandalas, kai viena didžiausių pasaulyje margarino gamintojų pradėjo ūkininkus šokiruojančią savo produkto reklamos kampaniją. Nacionaliniai žemės ūkio rūmai ir Pieno produktų taryba paragino bendrovę...
2024/05/29

Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir Vandžiogalos plentui – daugiau kaip 4 mln. eurų KPPP lėšų

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė toliau įgyvendina du valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių projektus – tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir tęsiama šiaurės vakarinėje miesto dal...
2024/05/29

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai 24 mėn. siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus mažino skirtingai

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai...
2024/05/28

Žaliąjį kursą sudirbo patys žalieji?

Dešimtys tūkstančių Lenkijos žemdirbių neseniai vėl sukilo protestuoti prieš Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir kėlė radikalius šūkius – „Šalin žaliąjį susitarimą“, „Tegul Briuselis...
2024/05/28

Alytaus padangų gaisro byla: pažeidėjai sulaukia griežtos bausmės už žalą aplinkai

Alytaus apylinkės teismas pirmadienį priėmė nutartį Alytaus padangų gaisro byloje ir UAB „Ekologistika“ vadovui skyrė daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, taip pat priteisė per 6,6 mln. eurų žalos atlyginimo, bau...
2024/05/28

Žemaičių vyskupystės meno, istorijos ir memorialinis paveldas saugomas Varniuose

Šią savaitę Varniuose (Telšių r.) po rekonstrukcijos duris plačiajai visuomenei atveria Žemaičių vyskupystės muziejus. ŪP portalas turėjo išskirtinę galimybę čia apsilankyti dar iki tol. Varnių miestelis Žemaitijos krik&s...