Šimtamečiame ūkyje vėl ganosi avys

Tęsia senelio tradicijas

„Ūkį Veitelių kaime daugiau kaip prieš šimtą metų įkūrė mano senelis Kajetonas Savickis. Užaugęs didelėje, 16 vaikų šeimoje, jis savos laimės ieškoti buvo išvykęs į Ameriką, ten, dirbdamas metalo apdirbimo įmonėje, pragyveno 10 metų. Sugrįžęs į Lietuvą ir iš savo tėvo paveldėjęs 7 ha žemės, pasistatė namus, sukūrė šeimą ir užaugino 10 vaikų. Kaip ir visi to meto kaimo gyventojai, senelis augino ir avis, nes tai buvo gyvulys, kuris ir aprengdavo, ir pamaitindavo žmogų. Senelis buvo išsilavinęs žmogus, mokėjo rusų, anglų, lenkų kalbas, o tai padėjo lengviau išgyventi karo metus. Galėdamas lengvai susišnekėti su kareiviais, senelis pasikalbėdavo su jais, pamaitindavo, o šie savo ruožtu nenuniokodavo sodybos, neišgrobstydavo ūkio. Rūpinosi jis ne tik sava šeima – 1915–1917 m. buvo įsteigęs privačią mokyklėlę, kurioje kaimynų vaikus mokė rašto“, – apie ūkio įkūrėją „Ūkininko patarėjui“ pasakojo P. Savickas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo grąžintos nacionalizuotos žemės teisėtiems savininkams ar jų palikuonims, toje vietoje ūkininkauti pradėjo Petro tėvas Viktoras Savickas, tapęs vienu pirmųjų Skuodo r. ūkininkų.

Dabar senelio ir tėvo ūkininkavimo tradicijas su žmona Regina tęsia P. Savickas. Sutuoktiniai, užauginę ir į mokslus išleidę 4 savo vaikus, meile, namų jaukumu dalijasi su dviem globotiniais.

Pasirinko avininkystę

Savo ūkį P. Savickas įkūrė 2004 m. Turėdamas 12 ha žemės, augino jaučius, melžė 11 karvių, bandė ūkininkauti ekologiškai. Dabar belieka spėlioti, kokia kryptimi būtų vystęsis ūkis, jei ne pradėjusios kristi pieno supirkimo kainos. „Tada pamažu atsirado avininkystė. Pradžioje turėjau 10 avių, vėliau 16, o dar vėliau – 100, po to antrą ir trečią šimtą“, – apie ūkio plėtrą kalbėjo ūkininkas. Per 20 metų jo valdomi žemės plotai išsiplėtė iki 100 ha.

Pirmosios avys buvo Lietuvos juodgalvės, vėliau įsigijo sufolkų, augino tekselių veislės avis. Nelabai seniai bandą papildė dorper veislės avimis. Šias, iš Afrikos kilusias, mėsines bevilnes avis P. Savickas pasirinko dėl didesnio atsparumo ligoms. „Išskirtinis dorper veislės bruožas – galva ir kaklas iki pat pečių yra ryškios juodos spalvos. Man gražiausios avys juodomis galvomis“, – atskleidė savo avių grožio etaloną skuodiškis.

Dorper veislės avių P. Savickas įsigijo ne tik kaip perspektyvią mėsinę veislę, bet ir, augindamas bevilnes avis, išsprendė problemą – kur dėti vilną. Kol kas nukirptą vilną ūkininkas sandėliuoja, nes nėra kur realizuoti. Anot jo, yra parengta įvairiausių studijų, kaip avių vilną naudoti pastatams apšiltinti, nes jos gera šiluminė varža, o dėl sudėtyje esančio lanolino vilnoje neapsigyvina jokie parazitai, pelės, tačiau avių vilnos paklausos statybų reikmėms kol kas nėra.

P. Savickas džiaugiasi, kad avys sutvarko apleistus, neprižiūrėtus laukus. Kadangi dalis žemės apaugusi krūmais, pelkėta ir kalvota, avys puikiai „nušienauja“ visas kalvas ir pakalnes. Tiesa, pelkėtų vietų žolės jos neėda, be to, ūkininkas drėgnose vietose jų negano dar ir todėl, kad gali įsimesti nagų puvinys, įsiveisti moliuskai. Visa tai sukelia nereikalingų bėdų ir gyvuliams, ir jų šeimininkui.

Šiltojo sezono metu avys ganomos keliuose elektriniu tinklu aptvertuose plotuose. Avinai laikomi atskirai nuo avių. Žiemą avys laikomos tvartuose ant gilaus kraiko, suskirstytos po 20–50 viename aptvare. P. Savicko nuomone, sudėtingiausias laikas, auginant avis, yra ėriavimosi periodas, nes tada ėriavedėms ir jaunikliams tenka skirti daug laiko.

Žiemą augintines ūkininkas šeria įvairiu pašaru. Iki ėriavimosi avys maitinamos šienu, apsiėriavusios – šienainiu ir šlapiu silosu, o ėriukai, kai avys nustoja maitinti, palepinami traiškytais grūdais ir kukurūzais. „Pašarus ruošiuosi pats. Kuo jie įvairesni, tuo avims geriau, jos sveikesnės, ypač vertingas natūralių pievų šienas. Vien ekstensyviai ganant, didelės pridėtinės vertės negausi. Jei ėriukų papildomai nemaitinsi, tai kokius išginsi pavasarį, beveik tokius pačius rudenį parsiginsi. Norint geros mėsos, būtinai reikia gerai maitinti papildomai“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

P. Savickas įsitikinęs, kad pagrindinės sėkmingos avininkystės sąlygos – gera genetika ir rūpestinga priežiūra. „Dažniausiai problemų atsiranda, kai atsiveži avių. Pasitaiko, kad dėl patirto streso jos net 2–3 metus nerujoja. Savame ūkyje užaugintos avys yra tarsi geležinės, jos neserga, yra labai prisirišusios prie žmonių.

Turimas veisles mišriname, nes veislininkystė Lietuvoje visiškai mirusi, nėra jokios paramos šiai krypčiai. Džiugina, kad nors mėsininkystės šaka po truputį auga, pamažu didėja avienos poreikis ir kaina šiek tiek kyla. Pamažu atsigauname“, – kalbėjo ūkininkas.

Vilkai nepuola

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.