Šimtametis avilys tapo bityno simboliu

Apie dvarus daugiausia gali papasakoti istorikai ir paveldo tyrinėtojai. Tačiau apie Joniškio rajone nykstantį Daunoravos dvarą nemažai istorijų gali papasakoti bitininkė Oksana Steponavičienė. Vienas iš tokių pasakojimų – apie šimtametį buvusio dvaro bityno avilį, kuris atkeliavo į bitininkės sodybą.

Avilys mena praėjusius laikus

Daunoriškės kaimo pakraštyje, prie netoli tekančio Vešėtinio upelio, gyvena bitininkė O. Steponavičienė ir jos šeima. Čia yra ir Oksanos bitynas, dar dalis jos avilių įkurdinti Nartaučių kaime, šimtametėje vienkiemio sodyboje, kurioje gyvena bitininkės anyta Ema Steponavičienė. Vasarą bitėms ten rojus – auga šimtametės liepos.

Pernai anyta savo marčiai Oksanai padovanojo seną avilį, kuriam daugiau nei šimtas metų, ir papasakojo įdomią samanomis apaugusio bičių namelio istoriją. Tas avilys kažkada stovėjo Daunoravos dvaro bityne. Dvaro pastatai iškilo XIX amžiuje. Klestėjimo laikais buvo pastatyti 44 įvairios paskirties pastatai, dvaras valdė 2 600 ha žemės, veikė didelis ir pažangus ūkis, laikė produktyvius veislinius galvijus, buvo įveisti sodai ir uogynai. Iki šių dienų išliko begriūvantis medinis ponų namas, dar keli ūkiniai pastatai, pieninė, svirnas. Kadangi Daunoravos dvaras yra regioninės reikšmės paveldo objektas, svarstoma, ar Joniškio rajono valdžiai pavyks prikelti nykstantį dvarą naujam gyvenimui.

Kai kas į buvusį Daunoravos dvarą važiuoja ieškoti laumžirgių, tyrinėtojai ieško istorijos pėdsakų, o mes šį kartą klausėmės įdomaus pasakojimo apie šimtametį avilį. Paskutinės dvaro valdytojos grafienės Martos Keizerling bitynu rūpinosi sodininkas-daržininkas Krauzė. Jis ir prižiūrėjo biteles. Pasakojama, kad aviliai buvo sunumeruoti ir išrikiuoti netoli upės, ant aukšto skardžio. Šalia stovėjo sodininko namelis. Kai grafienė 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, Daunoravos dvaras buvo išdraskytas, išvogtas. Sodininko namelyje apsigyveno kiti žmonės. Į tą sodo namelį atsikėlė rūpestingas žmogus Bajelis, kuris, kaip pasakoja senbuviai, ir toliau prižiūrėjo dvaro bites. Kai nebeliko Bajelio, bitynas buvo apleistas. Kartą patvino upelis, vandens srovė nunešė šimtametį avilį. Žmonės jį ištraukė iš vandens. Avilys atsidūrė Oksanos anytos sodyboje. Jį moteris paremontavo, bet jo nenaudojo bitelėms įkurdinti. Neseniai avilį Ema padovanojo sūnaus šeimai. Taip atsirado Oksanos bityno pavadinimas – „Senojo dvaro avilys“. Istorinė buvusio dvaro bityno relikvija bus rekonstruota ir papuoš O. Steponavičienės sodybą.

Bitininkavimo pamokos – kolūkio bityne

O. Steponavičienė pasakojo, kad bitėmis susidomėjo dar mokydamasi mokykloje. Oksana vasaromis talkino kolūkio bitininkui. Jai teko padirbėti buvusiame Žagarės seniūnijos Daukšių kolūkio bityne. Stropus bitininkas Vytautas Grigutis jaunąją talkininkę mokė, kaip reikia atakiuoti korius, rodė, kaip išsukamas medus, aiškino, koks įdomus yra bičių pasaulis.

O. Steponavičienė džiaugėsi, kad bitininkas V. Grigutis iki šių dienų jai yra mokytojas, patarėjas ir konsultantas. Dabar jie yra tikri bičiuliai, dalijasi patirtimi, aptaria bityno reikalus.

Bitės į Oksanos gyvenimą atėjo visai netikėtai. Jos anyta E. Steponavičienė laikė bites ir sūnaus šeimai kasmet duodavo kibirą medaus. Prieš 11 metų anyta padovanojo avilį su bitėmis ir pasakė, kad daugiau ji medaus nebeduos – patys globokite bites ir kopinėkite medų.

Oksana juokavo, kad šitaip ji buvo priversta išmokti bitininkauti. Iš pradžių patarimų negailėjo anyta, pamokė, kaip reikia prižiūrėti biteles, dar padovanojo vertingą Jono Kriščiūno knygą „Bitininkystė“, kurią Oksana vadina bitininkų biblija. Informacijos ieškojo internete, skaitė straipsnius, dalyvavo seminaruose. Taip pradedančiosios bitininkės sodyboje kasmet vis daugėjo avilių. Dabar O. Steponavičienė turi 34 bičių šeimas.

Oksana 16 metų dirba apskaitininke. Kai grįžta po visų dienos darbų, ji skuba ne į namus, bet pirmiausia eina į sodą apžiūrėti savo bitelių. Stebėdama bites, Oksana pasineria į garsų, kvapų ir spalvų pasaulį. Jai itin mielas bičių dūzgesys. Tai – savotiška terapija ir meditacija. Ji bites vadina Dievo vabaliukais, kurie dovanoja daug gėrybių: medų, duonelę, žiedadulkes, pikį.

„Bitės su žmogumi daro stebuklus: tampi geresnis, ramesnis, – sakė Oksana. – Jos lengvai nepasiduoda žmogaus įtakai, mat turi savo taisykles ir savo gyvenimą. Bitės man suteikė daug džiaugsmo, pilnatvės pojūtį. Savo džiaugsmu dalinuosi su kitais, kasmet Joniškio senelių namams „Santara“ dovanoju medaus.“

Medus su gintaro dulkėmis ir kankorėžiais

Dažnai tenka išgirsti žodžius, kad medus yra ir maistas, ir vaistas. Tą patvirtina ir O. Steponavičienė. Ji stengiasi, kad medus būtų pagardintas įvairiais priedais – žolelėmis, sėklomis ar pumpurais. Ji į medų pabandė įmaišyti pušų pumpurus, kurie tinka kosuliui gydyti, stiprina imunitetą, tik reikia žinoti tinkamą laiką, kada tuos pumpurus skinti, kada atsiveria jų gydomosios galios. Oksana pasidžiaugė, kad pati pirmoji Lietuvoje tokį medų gamina, jam išrinko pavadinimą „Pumpurėlis“, indelis yra užrišamas drobiniu audiniu ir papuošiamas vaškinėmis bitutėmis. Tai – nauja ir originalu. Šiais metais bitininkė savo klientams pasiūlė medaus su kedro riešutais – taip atsirado medus „Gurmanams“. Indelį puošia vaškinis kankorėžis.

Oksana sakė, kad jie kasmet daro medaus tyrimus, turi firminį ženklą produkcijai žymėti, nuolat domisi naujovėmis, skaito įvairią literatūrą. Bitininkė įsitikinusi, kad negalima sustoti vietoje. Pirkėjams patinka plaktas natūralus medus, kuris nesukietėja, lengvai tepasi ant duonos. Klientai vertina medų su šeivamedžio žiedais, sveikatinimui yra skirtas medus su pikiu (propoliu). Pirties mėgėjams patinka medus su gintaro dulkėmis, kurios yra puikus odos šveitiklis. Daugelis pirtininkų ieško Oksanos specialaus medaus „Pirties malonumai“.

Medus iš „Senojo dvaro avilio“ bityno yra paklausus, parduodamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių: Latvijoje, Švedijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Airijoje, Danijoje, Norvegijoje. Klientai, norėdami nusipirkti bičių produktų, patys susiranda bitininkę. Šiais metais Oksanos bityno medus pasiekė Angliją, iškeliavo į ekologiškų prekių internetinę parduotuvę.

Bitininkė daugelį metų vis vijosi savo svajonę – ketino įrengti apiterapijos namelį. Tad ateinančią vasarą jos svajonė jau išsipildys. Bitutės gydys visus norinčiuosius.

Autorės  ir Oksanos STEPONAVIČIENĖS nuotraukos