Šimtmečio idėja: uždaryti vieną pieno kombinatų

„Su paprastais ūkininkais dabar nelabai kas skaitosi. Tapo populiaru siūlyti šimt­mečio idėjas Lietuvai. Kodėl to negali padaryti žemdirbiai? Siūlau uždaryti vieną iš pieno kombinatų ir situacija pradės gerėti. Perdirbėjai supras, kad nėra neliečiami“, – emocingai pienininkų susirinkime kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.

Gąsdina nuoskaitos Kasmetiniame savo susirinkime rajono pieno gamintojai aptarė dabartinę savo padėtį, svarstė, kaip ją būtų galima pakeisti. A. Šneideris apgailestavo, kad valstybės politika ūkininkus veda prie išnykimo ribos. Tai gerai matyti ir pienininkų susirinkimuose. Seniau Vilkaviškio rajone aktyvių pieno gamintojų būdavo bent 150, dabar iš jų likęs tik trečdalis. Būtent tiek žemdirbių ir atvyko į šiemetinį susirinkimą. Ūkininkai guodėsi, kad per pastaruosius du mėnesius jų gaunama kaina už parduotą pieną sumažėjo net 6 centais – 5 centais gruodį ir vienu sausį. Dar labiau pieno gamintojus gąsdina faktas, kad nuo šių metų sugriežtėjo nuoskaitų už didelį somatinių ląstelių ir bakterijų kiekį taikymas. Perdirbėjai spaudžia pieno gamintojus prie sienos. Vilkaviškio rajono ūkininkams iškilo ir daugiau klausimų. Didžiausias šio rajono pieno ūkio savininkas Arvydas Šlivinskas viceministrui Sauliui Savickiui įteikė prašymą pakeisti nuo enzootinės galvijų leukozės šiuo metu galiojantį kompensacijų mechanizmą. Dabar ūkininkams kompensuojami nuostoliai tik už priverstinai paskerstus galvijus, nors žala padaroma visai bandai.

Sunku realizuoti A. Šlivinskui pritarė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilkaviškio skyriaus viršininkas Gediminas Gvazdaitis. Anot jo, nuo galvijų bandos paskelbimo enzootinės galvijų leukozės židiniu iki veterinarinių apribojimų panaikinimo praeina nemažas laiko tarpas, o per jį ūkininkai susiduria su daugybe problemų. Parduodami sveikus galvijus skersti ūkininkai gauna daug mažesnę nei rinkos kaina pinigų sumą. Augintojų produkciją apskritai sunku realizuoti, nes ne visos skerdyklos noriai perka sveikus gydomos bandos galvijus. Blogiausia, anot G. Gvazdaičio, yra veršelių pardavėjams. Praėjusiais metais Vilkaviškio rajone buvo nustatyti 10 naujų leukozės židinių. Visi jie – Vištyčio bei Kybartų seniūnijose. G. Gvazdaičio teigimu, šiemet visi šių seniūnijų karvių augintojai bus tikrinami veterinarijos specialistų, iš vyresnių nei metų galvijų bus imami kraujo mėginiai.

Bijo naujos krizės A. Šneideris baiminosi, kad dabar krintančios pieno supirkimo kainos – tik pradžia to, kas laukia pavasarį. Anot jo, pagal prognozes, kovą arba balandį laukia dar viena pieno krizė, nes į Europos Sąjungos rinką turėtų būti paleista šimtai tūkstančių tonų pieno miltelių. Tą neakivaizdžiai patvirtino ir S. Savickis. Pasak viceministro, intervenciniuose sandėliuose šiandien sukaupta apie 370 tūkst. tonų pieno miltelių, kurių vartojimo laikas artėja prie pabaigos. Iki šiol vykusiuose aukcionuose jų parduoti nepavyko, nes kaina už juos buvo pasiūlyta pernelyg maža. S. Savickis ūkininkams taip pat patarė labai nesibaiminti sugriežtintų nuoskaitų už viršytas somatinių ląstelių ir bakterijų piene normas. Anot jo, Lietuvoje iš maždaug 22 tūkst. pieno ūkių yra vos keli šimtai, kurie dėl to turi rimtų problemų. Dauguma iš jų laiko iki 10 karvių. „Dažniausiai tie ūkininkai teisinasi, kad bakterijų jų piene padaugėjo dėl to, kad jie neturi šaldytuvų. Bet tai netiesa. Tai niekaip nesusiję. Kai piene yra daug somatinių ląstelių ir karvės negydomos, automatiškai atsiranda ir daug bakterijų. Galite šaldyti pieną, kasdien po kelis kartus plauti melžimo įrenginius, bet nesusitvarkę sveikatingumo bakterijų nepašalinsite. Aišku, svarbu ir tai, kaip karvė laikoma“, – tvirtino viceministras.

Ar verta skatinti pienininkystę? Vilkaviškyje viešėjęs S. Savickis susirinkusiems ūkininkams papasakojo ir apie neseniai pristatytą pieno strategiją, apžvelgė pienininkų ateitį. Nors ministerija deda daug pastangų, kad pieno gamintojų situacija gerėtų, tačiau pats viceministras pernelyg dideliu entuziazmu netryško. Kurdami pieno strategiją pieno gamintojai ir perdirbėjai sutarė, kad svarbiausi yra penki punktai: augimas, gyvybingumas kaime, bendradarbiavimas, inovacijos ir eksportas. Tiesa, šiuo metu visos diskusijos sustojusios ties bendradarbiavimo klausimu. S. Savickio teigimu, tiek perdirbėjai, tiek gamintojai kol kas neranda bendros kalbos, nes abi pusės pieno sektorių nori valdyti. Vis dėlto jis vylėsi, jog bendras susitarimas bus rastas. Anot viceministro, perdirbėjai supranta: jeigu jie nedarys jokių žingsnių, kad gamintojai būtų patenkinti, pieno sektoriaus laukia liūdna ateitis. „Yra tik dvi išeitys – arba abiejų pusių bendradarbiavimas turi peraugti į kitą lygį, arba ministerija bus priversta nustoti skatinti šį sektorių. Juk galima koncentruotis ir į kitas žemės ūkio šakas. Į Lietuvą eksportuojama daug kiaulienos, kiaušinių, daržovių. Yra daug produktų, kuriais mūsų šalis pati neapsirūpina. Gal geriau remti būtent jų gamybą? Turbūt visi esame girdėję, kad nuo 2025 m. prekybos centruose nebebus pardavinėjami narvuose gyvenančių vištų kiaušiniai. Vadinasi, joms reikės didelių plotų, kurie gali atlikti nuo karvių ūkio. Gal verta į tai koncentruotis?“ – svarstė S. Savickis.

Sieks kainą „pririšti“ Viceministras tvirtino, jog vienas iš ministerijos tikslų – „pririšti“ Lietuvos pieno supirkimo kainą prie ES arba daugiausia pasaulyje pieno eksportuojančių šalių pieno kainos. Tai nereiškia, kad tai įgyvendinus Lietuvoje išaugtų pieno supirkimo kainos. Jos ir toliau būtų nustatomos derybų metu. Tai tiesiog reiškia, kad Lietuvoje kainų svyravimai būtų tokie patys kaip ir visoje ES. „Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Europoje kainos nekrito, o Lietuvoje – gerokai sumažėjo. Kai Europoje kainos krinta, iš karto krinta ir pas mus, tačiau kai kitur jos kyla, pas mus kilti pradeda tik po poros mėnesių. Mūsų perdirbėjai teisinasi, kad šalies ūkininkai sudaro trumpalaikes sutartis arba kad viskas susiję su pieno produktų kainomis. Įvedus įstatymais patvirtintą kainų „pririšimą“, viską būtų galima daug lengviau prognozuoti“, – tvirtino S. Savickis. Anot jo, perdirbėjai tam lyg ir neprieštarauja. Šiuo metu svarstomi du variantai: Lietuvos kainų svyravimus „pririšti“ prie ES kainų svyravimų, nežiūrint į mūsų šalyje gaminamų produktų krepšelį, arba sekti, kaip tarptautiniuose aukcionuose svyruoja būtent mūsų šalyje gaminamų produktų kainos, ir atsižvelgiant į tai nustatyti Lietuvos pieno kainą.

Sektinas olandų pavyzdys Viceministro teigimu, svarstoma, jog supirkėjai pieno gamintojams, nepriklausomai nuo pieno kokybės, mokėtų vienodą kainą. Tiesa, ūkininkams vis dėlto būtų taikomos tam tikros nuoskaitos, tad visos supirkėjų mokamos sumos jis negautų. Skirtumas būtų dedamas į specialų fondą, iš kurio sukauptų lėšų vėliau būtų mokamos premijos labai geros kokybės pieną pristatantiems žemdirbiams arba kompensuojami kitų ūkininkų patirti nuostoliai pieno ūkyje. Toks principas jau yra taikomas Nyderlanduose – vienoje iš daugiausia pieno vienam šalies gyventojui pagaminančioje ES valstybėje. S. Savickis svarstė, jog ateityje reikėtų reglamentuoti ir už pieną mokamus priedus – už pristatytą kiekį, pieno kokybę, pasirašytos sutarties trukmę ir kt. Tai galbūt apsaugotų nuo drastiškų kainų šuolių. Vis dėlto viceministras žvelgdamas į ateitį netryško dideliu optimizmu ir prognozavo, kad pieno kainos neturėtų labai didėti. Anot jo, pasaulio šalys daro viską, siekdamos sumažinti pieno kainą ir padidinti jo kiekį. Praėjusiais metais produktyviausia pasaulio karvė davė net 35 tonas pieno. Įprastai geros karvės pieno duoda 10–11 tonų per metus. JAV jau dabar yra 180 karvių turintis ūkis, kuriame vidutiniškai šie galvijai per metus duoda po 22 tonas pieno. Lietuvoje – 124 ūkiai, kuriuose karvės vidutiniškai duoda daugiau kaip po 15 tonų pieno.

Mažins įstaigas, patikras ir popierizmą Vilkaviškyje viešėjęs S. Savickis apžvelgė ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių įmonių pertvarką. Viena iš jų – laboratorijų pertvarka. „Sklando daug kalbų, kad VĮ „Pieno tyrimai“ bus privatizuota. Galiu užtikrinti, kad taip neatsitiks. VĮ „Pieno tyrimai“ jungiama su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, o vėliau bus sujungta ir su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu bei Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija. Lietuvoje liks viena šias paslaugas teikianti laboratorija“, – tikino S. Savickis. Jis taip pat pasakojo apie vykstančią veislininkystės įmonių pertvarką. Šiuo metu ŽŪM yra pavaldi 21 įstaiga, siekiama jų skaičių sumažinti. Planuojamas ir žurnalų bei įvairių dokumentų pildymo mažinimas. Pavyzdžiui, iki šiol ekologinio augalininkystės bei gyvulininkystės ūkio savininkas, kuris pats gamina ir parduoda produkciją, turėdavo pildyti net 33 žurnalus su maždaug 700 grafų. Nuo šiol iš panašaus ūkio savininko bus reikalaujama užpildyti tik 13 žurnalų su 150 grafų. Nuo šių metų ūkininkams turėtų mažėti ir patikrų. Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo šiol vykdys bendras patikras su VMVT bei Augalininkystės tarnyba. Seniau kiekviena tarnyba vykdydavo atskiras patikras, o nuo šiol tikrinamų ūkių sąrašas bus bendras.

Andrius GRYGELAITIS