Širdies balsas tapo naujos sodybos pamatu

Laisvalaikio erdvė transformavosi į nuolatinius namus

Finansų magistro laipsnį turinti Džesika ne taip seniai pasuko į kulinariją, nors ši veikla visada buvo jos pomėgis, paveldėtas iš šeimos. Po keleto įtemtų metų finansų srityje, ji ryžosi keisti gyvenimo būdą, bet dar anksčiau pajuto būtinybę bėgti nuo miesto šurmulio ir nusipirko sodybą Laumėnuose, Kauno pakraštyje. „Jau keturiolika metų joje šeimininkauju. Šioje vietoje buvo tik nedidelis namelis, veja ir daugiau nieko: nei sodo, nei gėlyno, nei daržo, – apie pradžių pradžią pasakoja Dž. Dargužienė. – Senąjį pastatą teko nugriauti, vietoje jo pagal norvegišką projektą buvo pastatytas pusrąstėmis apkaltas karkasinis namas.“

Namas sumanytas kaip laisvalaikio ir švenčių vieta, tad ir erdvės buvo pritaikytos tokiems poreikiams: „Name suprojektuota atvira, beveik 60 kv. m svetainė, neatskirianti pirmo ir antro aukšto, todėl lubos siekia beveik 7 m. Terasa taip pat labai erdvi, vien poilsio zona užima apie 50 kv. m.“

Ilgainiui šie namai tapo nuolatiniu būstu, tad kai kurias erdves teko pakoreguoti. Sodyba yra Kauno regioninio parko teritorijoje, šalia Kauno marių, todėl, pasak pašnekovės, medžiagos pastatui buvo pasirinktos, norint prisitaikyti prie gamtos, sukurti jaukumo ir darnos su gamta jausmą. Džesikai leidžiant šaknis naujojoje sodyboje, atsirado pirties pastatas, nedidelis vaikų namelis su maža terasa, vaikiška kepsnine ir virtuvėle, čia pat sūpynės, hamakas.

Pusiausvyra tarp funkcionalumo ir estetikos

Įspūdingos ne tik vidinės namo erdvės, bet prie namo įrengta erdvi terasa. Į ją patekti galima tiek iš svetainės, tiek iš virtuvės, o pati poilsio zona užima apie 50 kv. m. „Čia stovi didelis ąžuolinis stalas ir senoviniai baldai. Gali susėsti net 12 žmonių, bet meiliai susiglaudus, telpa ir daugiau, – apie galimybę surengti jaukią artimųjų ir draugų šventę užsimena sodybos šeimininkė. – Yra ir keli nedideli staliukai, vienas jų – stiklinis. Ši dovana puikiai tiko terasoje šalia fotelio. Kontrastuodamas su sunkiais mediniais baldais, jis suteikė trapumo, lengvumo bendram terasos vaizdui.“

Bet norėdama atsikvėpti, pabūti su savo mintimis, moteris renkasi balkoną. Jų namuose yra net du – vienas į rytų, kitas į vakarų pusę. „Tai mano poilsio zona vasarą, geriant rytinę kavą, tik gaila retai kada tai pavyksta“, – apgailestauja ji.

„Kai pradėjome tvarkyti sodybą, joje nebuvo vandens gręžinio, buvo tik laistymui tinkamo vandens, todėl iškasėme šulinį. Dabar jis – dekoratyvus sodybos akcentas. O taip, tiesa, jame dar laikau raugintus agurkus! – šypsosi pašnekovė. – Nors po namu yra rūsys, į ledinį šulinio vandenį įleisti agurkai kur kas skanesni.“

Dar vienas ne itin didelis, bet skambus sodybos akcentas – iš Norvegijos atsivežtas varpas. Jis kabo prie virtuvės durų, ties išėjimu į terasą. Labai parankus daiktas, sako Džesika, norint visus pakviesti prie stalo ar atkreipti dėmesį – varpo skambesys raiškus, stiprus.

Širdis diktavo, kur ir ką sodinti

Dabar aplinkos dizaineriai akcentuoja, kad norint, jog aplinka būtų patogi ir jauki gyventi, sodybos plotą reikia paskirstyti zonomis. Paklausta, ar, formuodama sodybą, naudojosi šiuo patarimu, Dž. Dargužienė šypsodamasi prisipažįsta, kad ji – miesto vaikas, užaugintas ant asfalto: „Neturėjau ir senelių kaime, nes jie gyveno Kauno senamiestyje ir Šančiuose. Taigi apie sodybos tvarkymą nebuvo nė menkiausio supratimo. Viską dariau intuityviai, kaip širdis diktavo. Viskas gimė iš didelės meilės gamtai, namams. Turėjau viziją ir žinojau, ką noriu sukurti, turėjau tikslą ir jo siekiau. Nesakau, kad buvo lengva, teko daug paplušėti. Gėlynai migravo, vis keisdami vietą, vieni augalai prigijo, kiti nunyko, viskas vyko natūraliai.“

Namui ir poilsio zonai, kurioje telpa pirtis, krepšinio aikštelė, baseinas, kepsninė bei želdynai, skirta beveik 8 arų erdvė. Suformuoti rožių, bijūnų ir viendienių gėlynai, o ties įvažiavimu auga šermukšnis ‘Titan‘ bei šermukšnio ir aronijos hibridas ‘Burka‘. Sklypo gale „apsigyveno“ iš Norvegijos atkeliavusi rožinė krūmo formos magnolija.

Sodybos vaizdą formuojanti pašnekovė teigia, kad laikosi taisyklės: mažiau yra daugiau. Todėl ilgainiui atsisakė vienmečių gėlių ir suformavo atskirus, tam tikros rūšies augalams skirtus gėlynus. Vienas jų yra rožynas. „Rožės yra tiesiog tobulos! – neslepia susižavėjimo gėlynų karalienėmis ir Džesika. – Ar tai būtų paprastasis parko erškėtis, kurių vaisius su malonumu vaikystėje valgiau, atsargiai išrinkdama pūkuotas sėklytes, o svaiginantį žiedų kvapą atsimenu lig šiol, ar tai būtų kvapniosios, aistringo aromato Damasko rožės. O raudonžiedės man yra dieviškumo, meilės simbolis.“

Rūpestinga šeimininkė pagalvojo ir apie sodybos vaizdą tamsėjančiais vakarais. Želdynuose, terasoje ir ties takeliais vakarėjant sužimba lauko šviestuvai. Jiems šviečiant sodyba nepanyra į tamsą ir atrodo romantiškesnė, kviečia paklaidžioti paslaptingais takeliais, pasigrožėti želdinių siluetais.

Nuošaliau, beveik 8 arų plote įveistas sodas: „Būtent ten ir vyksta didieji eksperimentai. Sode auga išskirtinių veislių vaismedžių: persikų, trešnių, vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių. Netoliese ir uogakrūmiai: šilauogės, goji, sausmedžiai, gervuogės, kamieniniai serbentai, vynuogės. Sodo zoną atitvėriau koloninių obelų alėja.“

Sodas – kantrybės ir sumanumo išbandymas

Augalus sodui ji rinkosi atsakingai, atsižvelgdama į tai, kokiai klimato zonai priklauso. „Rinkausi 5 ir 6 klimato zonai priskiriamus vaismedžius. Dauguma auga ir subrandina neblogą derlių, tačiau su kai kuriais teko atsisveikinti. Esu auginusi nektariną ‘Red Gold‘, deja, po kelerių metų nunyko. Turėjau keturis abrikosų medelius, trys iš jų buvo ‘Šiaurės triumfas‘ veislės. Pagal aprašymą ši veislė turėjo puikiai tikti mūsų klimatui, todėl nudžiūvus vienam sodinukui, įsigydavau naują ir sodindavau kitoje sklypo vietoje. Tačiau nesėkmės istorija vis pasikartodavo. Po ilgų paieškų gavau abrikoso ‘Kaunas‘ sodinuką. Jis puikiai augo šešerius metus, vaisiai buvo nuostabūs, skanūs, kauliukas neprikibęs. Po juo mėgdavo gulėti mano augintinė, haskių veislės kalytė Tala. Deja, šį pavasarį jų abiejų netekau. Nežinau, ar tai sutapimas, bet po mylimos augintinės išėjimo, medis, pavasarį išsprogdinęs pumpurus, staiga per pora savaičių visiškai nudžiūvo“, – liūdną istoriją atskleidžia pašnekovė.

Nors išskirtinis dėmesys sode skiriamas šilauogėms, šiuo metu auga 16 krūmų, moteris mėgino auginti ir penkias persikų veisles: ‘Maira‘, ‘Donecko baltasis‘, ‘Sočnyj‘, ‘Ankstyvasis‘, ‘Saturnas‘. Šiuo metu auga ‘Donecko baltasis‘ ir ‘Ankstyvasis‘. Sodybos šeimininkė atkreipia dėmesį į tai, kad, norint juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, rekomenduojama purkšti. Chemijos ji nenaudoja, tad nėra tikra, kiek ilgai šie medeliai augs ir nokins vaisius. Kol kas jau aštuntus metus jie džiugina sodybos gyventojus ir svečiu, tad sodu besirūpinanti pašnekovė nepraranda vilties, kad ir toliau sėkmingai augs.

„Kalbant apie daržą, tai jo tiesiog nėra. Šiek tiek daržovių auginu, tik norėdama atitrūkti nuo kasdieninių darbų. Tiesa, viena daržove buvau labai sužavėjusi, tai – pomidoras. Juokauju, kad jis yra gražiausia daržo gėlė“, – pasakoja gerokai daugiau nei 200 pomidorų veislių kolekcijos savininkė. Sėklas ji siuntėsi iš viso pasaulio: daug atkeliavo iš Santa Rosos (Argentina), kolekciją papildė ir viena išskirtinė, laukinių pomidorų veislė ‘Galapagos Island Tomato‘ iš Galapagų salų (Ekvadoras).

„Yra nemažai lietuviško paveldo veislių, bet šiemet nusprendžiau auginti tik vazonuose, tad pasirinkau „Dwarf“ grupės pomidorus. Jie spalvų gama, skoniu ir dydžiu nė kiek nenusileidžia įprastiems pomidorams“, – pastebi Dž. Dargužienė. Pomidorų daigus ji užaugina pati, tik šis pavasaris buvo sunkus ir ilgas, slaugant mylimą augintinę, todėl pasėjo vos keletą.

Nors vienu metu visų veislių nėra auginusi, o šiemet ir išvis daugelio jų nė nedaigino, moteris nesibaimina, kad pomidorų sėklos taps nenaudingos. Taisyklingai paruoštos ir teisingai laikomos, daigios išlieka ilgus metus. Todėl ramiai laukia kito sezono.

Džesikos DARGUŽIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.