Šis tas apie vašką

Lietuvos bitininkų draugijos iniciatyva Kaune pradėjusi veikti dirbtinių korių dirbtuvė 1928 m. iš ūkininkų atsiųsto vaško pagamino 36 kg dirbtinių korių, 1929 m. – 169 kg, 1930 m. – 576 kg, 1931 m. – 743 kg, o 1932 m. – daugiau kaip 1000 kg. Apskaičiuota, kad per metus Lietuvoje (be Vilniaus krašto) buvo gaunama apie 20 000 kg vaško, o religiniams tikslams sunaudojama apie 40 000 kg (neįskaičiuotas cerkvėse ir kitiems tikslams sunaudojamas vaškas). Pradėjus gaminti dirbtinius korius, vaško trūkumas dar labiau išryškėjo. Todėl 1930–1936 m. buvo įvežta apie 12 000 kg vaško.

Vaškas naudotas ir kasdienėje buityje. Be vaško neapsieidavo siuvėjai ar namų šeimininkės lopydamos, siūdamos marškinius. Dzūkai vašką naudojo vyžų ir nertinio moteriško apavo padams išlieti. Yra užrašytų pasakojimų ir apie senovėje Nemunu plaukiojusias valtis, kurios buvę išpintos vytimis ir išlietos vašku.

Vaškas naudotas ne tik kiaušinių marginimui, bet ir vaismedžių skiepijimui. Iš vaško daromi dirbtiniai koriai. O kad troboje nesivaidentų, senovėje statybininkai į pirmąją sienos vainiko sąsparą įdėdavo vaškinį kryželį.

Vaškas puiki žaliava kai kurioms pramonės šakoms: farmacijos (pleistrai, žvakutės ir kita), kosmetikos (vaškas naudojamas kaip viena iš sudedamųjų medžiagų kremams, lūpų dažams gaminti). Visur, kur gaminiui reikia suteikti lipnumo ar slidumo, dedama vaško. Optikoje vaškas naudojamas linzėms šlifuoti. Nepakeičiamas jis ir meno kūrinių restauravimo darbuose. Ūkinėje veikloje vaškas naudojamas lakų, politūrų, litografinių pieštukų, rašalo, baldų pastatų ir kitų produktų gamybai. Natūralus bičių vaškas naudojamas elektrotechnikoje, radiotechnikoje (izoliacinių juostų, dielektrinių daviklių gamybai), galvanoplastikoje, poligrafijoje (standaus popieriaus gamybai).

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija