Šių metų darbo rinka: dėsningumai, staigmenos, tendencijos

Akivaizdu tai, kad vis daugiau žmonių darbo vietas ryžtasi keisti dažniau, nei tai buvo daroma iki šiol. Menku lojalumu darbdaviams ir polinkiu permainoms itin pasižymi jaunesni darbuotojai. Nedirbančių klientų struktūroje vyresniųjų žmonių skaičius sudaro daugiau nei trečdalį. Taip pat auga žmonių, turinčių negalią, įdarbinimas. Tai visų pirma susiję su efektyviomis Užimtumo tarnybos paslaugomis šio segmento atstovams.

Kodėl traukiasi vyresnieji?

Vienas didžiausių iššūkių darbo rinkoje – darbo jėgos amžėjimas. Nors Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygis viršija ES vidurkį (atitinkamai 71,1 proc. ir 66,5 proc.), nedirbančių klientų struktūroje jų skaičius sudaro daugiau nei trečdalį (60 tūkst.).

Siekdama aiškesnio vaizdo, Užimtumo tarnyba surengė darbingo amžiaus 50+ gyventojų apklausą. „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė šios amžiaus žmonių grupės lūkesčius ir pasirinkimus. Didžioji dalis 50–64 m. apklaustųjų yra patenkinti savo darbu. Juos motyvuoja finansinis stabilumas ir džiaugiasi gera arba vidutine sveikata. Daugiausia patenkintų – tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (77 proc.) ir aukščiausias (1001 Eur ir daugiau šeimos nariui) pajamas (75 proc.).

Tyrimas patvirtino nuojautą apie vyresnių žmonių diskriminaciją – beveik trečdalis ją patiria įsidarbinant arba darbo rinkoje, daugiausiai – 60–64 m. (36 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė darbo ieškantieji (84 proc.).

„Auganti vyresnio amžiaus nedirbančių gyventojų kritinė masė – rimtas iššūkis ekonomikai. Mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia realijų – teks susitaikyti, kad kasmet vis didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Traukimąsi iš darbo rinkos dažniausiai lemia technologinių kompetencijų trūkumas – mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją, daugumos kompiuteris raštingumas ribotas. Tai turi didelės įtakos vyresniosios kartos ankstyvam pasitraukimui iš rinkos. Tapę Užimtumo tarnybos klientais, dalis persikvalifikuoja – šiemet 1800 vyresnio amžiaus žmonių įgijo naujų profesinių kompetencijų.

Jaunimas – be išsilavinimo

Pastaraisiais metais besikreipiančio jaunimo srautas nekėlė didelių rūpesčių, tačiau Užimtumo tarnyba stebi didesnį atotrūkį tarp jaunimo įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių.

Nedirba 31 tūkst. 16–29 metų jaunuolių – tai 20,1 proc. visų klientų.

Nepaisant geresnių įsidarbinimo rezultatų –  į darbo rinką šiemet įsiliejo 63,8 tūkst. jaunų žmonių – 5,3 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu, susirūpinimą kelia nedirbantis ir nesimokantis jaunimas. 16,3 tūkst. (52,9 proc.) registruotų jaunuolių – neįgiję profesinio ar aukštojo išsilavinimo.

Pasak I. Balnanosienės, pasikeitusią jauniausios kartos elgseną ir požiūrį mato ir darbdaviai: „Ši karta reikalauja kitokio bendravimo ir netinka įprasti modeliai. Dažniau keičia darbus, darbdavio reputacija jiems svarbiau nei užmokestis. Ieškome, kaip sudominti ir įtraukti į užimtumą nedirbančius ir nesimokančius. Išplėtėme regioninių karjeros centrų veiklą, į juos raginame kreiptis visus tuos, kurie susiduria su profesiniu pasirinkimu ar karjeros dilema. Visgi norint užtikrinti darbuotojų kartų kaitą, būtina dar mokykloje orientuoti profesinę ateitį.“

Įdarbinti žmones, turinčius negalią

Nuolatinio dėmesio centre ir kita Užimtumo tarnybos tikslinė grupė – žmonės, turintys negalią.

Šių metų lapkritį Lietuvoje jų buvo registruota 2,1 proc. daugiau nei prieš metus –11,6 tūkst. Nuosekliai auga įdarbinimas po suteiktų Užimtumo tarnybos paslaugų: šiemet žmonių su negalia įdarbinta 11 proc. daugiau nei 2024 m. ir 14 proc. daugiau nei 2023 m.

Įsidarbinti jiems padeda beveik 200 atvejo vadybininkų Užimtumo tarnyboje. Komanda nuolat mokosi, kaip atpažinti negalią ir bendrauti su šiais klientais.

Įmonėms finansinė valstybės parama yra labai svarbi – daugiau nei 70 proc. visų įdarbintų su negalia klientų buvo įdarbinti pasinaudojant subsidijomis, kurios kompensuoja darbdaviams galimas papildomas išlaidas ar pritaikymą darbo vietoje. Šios priemonės efektyvumas yra didelis – tik vienas iš 5 žmonių su negalia paramos laikotarpiu išeina iš darbo.

Tačiau Užimtumo tarnybos stebėsena rodo ir tai, kad iš 5,4 tūkst. žmonių su negalia, įsidarbinusių be valstybės paramos, 3,4 tūkst. pradėjo dirbti aukštos ar vidutinės kvalifikacijos darbus. Kasmet tarp dirbančiųjų daugėja mokytojų padėjėjų, reklamos, rinkodaros ir pardavimo, IT specialistų ar inžinerijos technikų.

Trūkumą kompensuoja atvykėliai

Kultūriškai darbo rinka tampa vis įvairesnė. Dabar Lietuvoje dirba užsieniečiai iš 163 pasaulio šalių – nuo transporto iki žmonių sveikatos priežiūros, žemės ūkio ar švietimo. Migrantai tapo svarbia darbo rinkos dalimi, padedančia spręsti specialistų trūkumą. Jų skaičius per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo. Ypač daugėjo atvykėlių iš Ukrainos.

„Darbo migrantų padidėjęs skaičius rodo Lietuvos patrauklumą. Kai vietos gyventojai nenori užimti laisvų darbo vietų, jas aktyviai užima kitų šalių piliečiai, kuriuos vilioja didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos. Visgi išaugęs užsieniečių srautas darbo rinkoje iki 154,2 tūkst. kelia integracijos iššūkius ir dėl kalbos barjero, pažeidžiamumo ir kultūrinių skirtumų,“ –  sakė I. Balnanosienė.

Šalies gyventojai – vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas,  asmenys su negalia yra darbo jėgos rezervas ir potencialas: „Kartais pakanka nedidelio postūmio, paskatinimo, kad šie žmonės vėl galėtų dirbti. Tai bus ateinančių metų dar didesnė siekiamybė ne tik mums, Užimtumo tarnybai, bet ir darbdaviams“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Darbo rinka pasyvesnė, bet nuosaiki

Darbo rinka šiemet išliko atspari ir nuosaiki nepaisant ekonomikos augimo lėtėjimo bei dėl geopolitinės įtampos išliekant neapibrėžtumui. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 154,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Palyginti su situacija prieš metus, jų skaičius 2,9 tūkst. (1,9 proc.) mažesnis.

Registruotas nedarbas 0,2 proc. mažesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir dabar siekia 8,5 proc. Didžiausias nedarbas buvo sausio mėn. – 9,3 proc. Vidutinis metinis nedarbas, tikėtina, bus identiškas praėjusiems metams.

Šiais metais per vienuolika mėnesių šalyje registruota laisvų darbo vietų 155 tūkst. – tai 5,5 proc. (9 tūkst.) mažiau nei 2024 m. (164 tūkst.) Daugiausiai darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė balandžio–gegužės mėn., mažiausia pasiūla, kaip įprastai, lapkritį–gruodį.

Nuo metų pradžios pradėjo dirbti 215 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 8 tūkst. (3,9 proc.) daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Kas aštuntas (27,5 tūkst., arba 12,8 proc.) įdarbintas  terminuotam laikotarpiui.

Užimtumo tarnybos informacija