Siūloma „deverygizuoti“ prekybą alkoholiu – naikinti sekmadienio pusiaudienio „sausąjį“ įstatymą

„Sekmadienio pusiaudienio „sausasis“ įstatymas neefektyvus, tiesiog sudarantis perteklinę kliūtį savaitgalį įsigyti svaigiųjų gėrimų saikingai vartojantiems klientams. Tą, beje, pastebi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ypač į mūsų šalį atvykstantys turistai ir poilsiautojai.

Sutikite, kad XXI amžiuje labai sunku paaiškinti tiek vietiniam, tiek užsieniečiui, kodėl šešias dienas per savaitę parduotuvėse galioja viena tvarka, o sekmadienį ji drastiškai pasikeičia.

Galbūt galima sutikti, kad prekybos pavėlinimas rytais iki 10 val. yra pagrįstas, nes apriboja galimybes priklausomiems nuo alkoholio žmonėms įsigyti butelį prieš darbo pradžią. Tačiau sekmadienį daugelis ne dirba, o priešingai – švenčia asmenines šventes, leidžia laisvalaikį. Todėl toks ribojimas sukelia aibę nepatogumų, be to, skatina piktnaudžiauti, apeiti tvarką.

Teiginio, kad sekmadienį padauginę alkoholio gyventojai dažniau pirmadienį ateina į darbą neblaivūs, nepatvirtina duomenys: pagal Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų 2018 metais atliktą 2,6 mln. blaivumo patikros testų analizę, vos 0,32 proc. jų buvo teigiami. O kodėl tada reikia persekioti pensininkus?

Pasaulio sveikatos organizacija iš tikrųjų deklaruoja, kad paros laiko, kai galima įsigyti alkoholinių gėrimų, ribojimas yra visose šalyse rekomenduojama priemonė alkoholio vartojimui mažinti. Deja, tikslių rodiklių, koks prekybos laikas yra optimalus, neperteklinis, ekspertai nepateikia – sekmadienio „sausasis“ pusiaudienis yra politinio susitarimo visuomenėje klausimas, kitaip sakant, ne mokslo, o ideologijos rezultatas. Mes siūlome, kad ir likusią pusę prekybos laiko sekmadienį negaliotų „valstietiška“ tvarka.

Šiuo atveju visos Lietuvos gyventojų nereikėtų paversti kelių procentų priklausomybę alkoholiui turinčių tautiečių įkaitais. Negalime dėl žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio, pažeisti kitų piliečių teisių. Neabejotinai būtų daug efektyviau dėmesį sutelkti ne į priverstinį normalių žmonių dresavimą, o į pagalbą tai mažai grupei priklausomybę turinčių žmonių.

Juo labiau kad, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai tenkantis suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekis per praėjusius 5 metus, nepaisant sekmadienio, buvo panašus – vidutiniškai sudarė 9,5 litro ir šoktelėjo tik įsigaliojus karantinams: 2020 m. – 9,7 l, 2021 m. – 10,3 l.

Beje, tie patys statistikai pažymi, kad apskritai alkoholio vartojimas Lietuvoje pernai mažėjo visur – ir parduotuvėse, ir restoranuose bei kavinėse. Pavyzdžiui, šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4,6 proc. mažiau nei 2021 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 6,2 proc. mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, bet ir jo pardavimai taip pat sumažėjo 10,8 proc.

Vis dėlto, sausai statistikai skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai. Jų teigimu, reali alkoholio vartojimo padėtis šalyje yra kitokia. Dėl tebegaliojančių prekybos alkoholiu draudimų, taip pat su kaimynais nederinamos alkoholiui taikomos akcizų politikos žmonės vis dar aktyviai perka kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoja jo įsigyti į užsienį.

Ne paslaptis, kad pasienio prekyba su Lenkija ir Latvija klesti jau daugelį metų. Į kaimynines šalis lietuviai vyksta įsigyti alkoholinių gėrimų, kurie dėl taikomos akcizų politikos tose šalyse yra gerokai pigesni. Pagal akcizų mokesčių dydį stipriajam alkoholiui ir vynui Lietuva yra brangiausia regione. Dėl to šalies biudžetas patiria žymius praradimus. O štai Muitinės departamento duomenimis, vien per šešis šių metų mėnesius iš Baltarusijos buvo bandyta įvežti daugiau nei 4 tonas nelegalaus alkoholio.

Jei tai būtų parduota legalioje rinkoje, surinktume mokesčius, o gautus pinigus galėtume skirti švietėjiškai veiklai, kad padėtume tiems, kuriems reikia pagalbos vaduojantis iš priklausomybių. Tačiau kuo daugiau draudimų ir ribojimų, tuo didesnė šešėlinė rinka. Kam tai naudinga? Verygininkams?

Dar noriu pasakyti, kad pažadų privalu laikytis. Mes, liberalai, prieš rinkimus žadėjome, kad ištaisysime nelogiškus buvusios valdžios priimtus draudimus, o sprendimai, kurie darė įtaką mažesniam alkoholio vartojimui, liks. Patikslinu, nesiūlome sugrąžinti prekybos visą parą, kaip yra buvę anksčiau, mes tik norime panaikinti perteklinius ir naudos neduodančius ribojimus, suvienodinti galimybes įsigyti alkoholio nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro – prekyba visomis dienomis turi vykti vienodą laiką.“

Andriaus BAGDONO nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.