Skaičiuojami savaitgalio audros nuostoliai

Draudikai skaičiuoja žalą

Kaip pastebi Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas, vertinant registruojamų žalų pobūdį, matyti, kad dominuoja smarkaus vėjo sukeltos žalos gyventojų turtui.

„Tai įvairūs pastatų stogų konstrukcijų, kraigų, dangos pažeidimai, smulkių turto objektų, šiltnamių, tvorų apgadinimai. Dėl smarkių vėjo gūsių nuo žemės buvo pakeliami ir niokojami lauko baldai, batutai. Be to, lūžę medžiai ir jų šakos krito ant pastatų ir neretai automobilių. Didžiausia kol kas registruota žala – nuplėšta vieno ūkinio pastato stogo danga“, − sako M. Norkus. 

Žalos mastą sumažino tai, kad šįkart nebuvo gausių kritulių. „Žvelgiant į geografinį žalų pasiskirstymą, šios audros židinys nebuvo koncentruotas viename kuriame nors Lietuvos regione. Nors, kaip įprasta, smarkūs vėjai siautėjo pajūrio regione, žalos įvairiuose regionuose pasiskirstė gana tolygiai“, − komentuoja M. Norkus.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus.

Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti 2023 m. pasiekė beveik 10 mln. eurų.

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Ugniagesiai gelbėtojai šalinu nuvirtusius medžius

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai per pastarąsias 3 paras 247 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių ir likviduoti kitų smarkaus vėjo sukeltų  padarinių. Daugiausia įvykių, net 185, registruota lapkričio 1 d.

Medžiai virto ne tik ant kelių, bet ir ant pėsčiųjų takų, automobilių, pastatų, elektros laidų.  

Daugiausia pranešimų gauta iš Tauragės apskrities – 41, Kauno apskrities – 39, Utenos apskrities – 33 ir Klaipėdos apskrities – 29.

ESO: elektros tiekimas laikinai buvo nutrūkęs daugiau nei 200 tūkst. varotojų

Per ilgąjį Vėlinių savaitgalį operatyviai sustiprintos „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotojų pajėgos sulaukė dešimčių tūkstančių pranešimų. 

„Sinoptikams prognozuojant stiprų vėją, ESO dar nuo trečiadienio telkė darbuotojus -  stichijos padarinius tvarkyti buvo pasirengusios dvigubai didesnės operatyvinės budinčios pajėgos, 200 brigadų. Kadangi dirbo daug žmonių, vienu metu elektros energijos dėl sutrikimų neturinčių gyventojų skaičius vidutiniškai neviršijo 2–4 tūkst., tik atjungimų piko metu, lapkričio 1-osios vakarą, pasiekė 22 tūkst., bet po nakties buvo sumažintas iki 3,6 tūkst. vartotojų“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. 

Stiprus vėjas lapkričio 1-osios rytą fiksuotas Klaipėdos regione, o po pietų jau siautė ir kitose šalies vietovėse. Iš viso dėl stipraus vėjo elektros tiekimas lapkričio 1–3 d. buvo laikinai sutrikęs per 200 tūkst. vartotojų, iš jų 90 tūkst. atjungimas truko ilgiau nei 3 min. Visiems vartotojams savaitgalį nutrūkęs energijos tiekimas jau atstatytas. Dar liko maždaug 700 klientų, kuriems elektros tiekimas nutrūko jau pirmadienį, jis bus atstatytas per parą. 

„Brigados dirba ir šiems klientams elektros energijos tiekimas bus atstatytas per šiandien, vėliausiai iki kitos dienos ryto. Dėl stichijos nutrūkus elektros tiekimui ne visuomet atstatymo darbus galima pradėti vykdyti iškart, nes juos riboja saugumo reikalavimai. Pavyzdžiui, keltis su bokšteliais ir taisyti oro linijose nutrauktus laidus galima tik esant silpnesniam nei 15 m/s vėjui, taip pat kai kurie darbai negali vykti tamsiuoju paros metu“, – pastebi R. Juodkienė. 

Iš viso ilgojo savaitgalio metu fiksuoti 1632 tinklo pažeidimai dėl smarkaus vėjo padarinių, iš jų 301 – 10 kV tinkle. Pastarieji būna sudėtingi ir imlūs laikui. Bendrovės duomenimis, liepos pabaigoje siautusios audros Kirsti metu tokių pažeidimų skaičius viršijo 6 tūkst.  

ESO darbuotojai matydami, kai kurių padarinių nepavyks likviduoti greit, pajungė 31 generatorių. Taip daliai bendrovės klientų buvo atnaujintas energijos tiekimas, o darbuotojai ir toliau galėjo dirbti, kad atliktų reikalingus remonto darbus. Iš viso ESO buvo paruošęs prijungimui 170 elektros generatorių, taip pat dalis atokesnėse miškingose vietovėse gyvenančių gyventojų audrai buvo pasiruošę iš anksto ir apsirūpino elektros energija pasistatę savo generatorius. 

„Dalis gyventojų buvo pasiruošę galimiems tinklo sutrikimams, todėl elektros tiekimą, kol bus atstatytas tinklas, užsitikrino patys, pasistatę elektros generatorius. Generatorius tikrai verta įsigyti gyvenant nutolusiose, mažai apgyvendintose, miškingose vietovėse, nes jie leidžia elektros tiekimą užsitikrinti ir tuomet, kai avarijos padarinių šalinimo darbai negali vykti dėl objektyvių aplinkybių: stipraus vėjo, tamsaus paros meto“, – sako R. Juodkienė. 

ESO atstovė pažymi, kad vienu metu dėl stichijos nutrūkus energijos tiekimui daugelyje šalies vietų atvykti į jas visas iškart nėra galimybės, todėl prioritetas teikiamas vietovėms, kuriose pašalinus padarinius ir atstačius tinklo veikimą daugiausiai klientų bus grąžintas elektros energijos tiekimas. 

„Pavyzdžiui, generatoriai pirmiausia jungiami prie transformatorinių, kad elektros energija būtų tiekiama strategiškai svarbioms įstaigoms: ligoninėms, gaisrinėms, policijos nuovadoms ir pan. Generatoriai taip pat pajungiami ir ten, kur sutrikimai būna labai sudėtingi ir jų likvidavimas užtrunka ilgai, tačiau pasiruošę iš anksto ir turėdami savo generatorius gyventojai gali elektros energija apsirūpinti ir iki atvykstant pagalbai“, – sako J. Juodkienė. 

Bendrovės duomenys rodo, kad apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų.   

Integrity PR, PAGD, Ignitis grupės informacija