Ukrainoje pieno sektoriaus krizė: pienininkai stveriasi už galvos

Eina į Europą

Kaip teigia ukrainiečių portalas „Agroportal“, pieno sektorius Ukrainos okupuotose teritorijose prarado apie 40 perdirbimo gamyklų, o šiandien Ukrainoje pieno produktus gamina 120 įmonių. Nepaisant karo ir nuostolių, pienininkystė išlaiko savo pozicijas ir išlieka didžiausią metinę apyvartą turinčių perdirbimo pramonės šakų trejetuke. Šiais metais planuojama perdirbti 3,2 mln. t pieno.

Kaip teigia Ukrainos pieno įmonių sąjungos direktorių tarybos pirmininkas Vadymas Čagarovskis,, per karą perdirbėjai nemažino gamybos apimčių ir atvėrė naujas rinkas: „Taip į ES rinką atėjo 23 pieno įmonės. Didžiausią paklausą turime sviesto ir nugriebto pieno miltelių rinkoje. Ukrainoje vartotojų rinka taip pat pradėjo atsigauti“.

Gamybos stabdis

Viena inovatyviausių Ukrainos perdirbimo įmonių – „Lyustdorf“, gaminanti produkciją su prekių ženklais „Selyanske“, „Na zdrovya“, „Buryonka“, šiemet jau grįžo prie prieškario pieno perdirbimo rodiklių. Be to, jau karo metu įmonė pradėjo statyti 10 000 kvadratinių metrų bendro ploto sandėlių kompleksą.

„Lustdorf“ generalinis direktorius Oleksandras Samochvalovas sakė, kad žaliavų problema šiuo metu aktuali visiems perdirbėjams ir visai pramonei, nes pieno gamyba Ukrainoje yra labai žemo lygio: „Lenkijoje, kur išvystyta pieno perdirbimo pramonė, įmonės per metus perdirba apie 15 mln. tonų pieno, o mes šiemet turime vos 3,2 mln. tonų rodiklį, tai yra penkis kartus mažiau. Tuo pačiu metu yra galimybių perdirbti Ukrainoje. Galėtume perdirbti bent dvigubai daugiau pieno nei dabar“.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl žaliavų stygiaus kenčia ir Ukrainos pieno gamintojų eksporto galimybės: rinkos dabar atviros ir prieinamos, bet nėra ką eksportuoti. Tuo tarpu Ukrainos parduotuvių lentynose daugėja užsienietiškų gaminių.

Šešėlis

Lydytų sūrių gamyboje pirmaujanti bendrovė „Ukrproduct“ pažymi, kad pieno produktų falsifikavimas išlieka didele problema, kurios niekaip nesprendžia valstybė.

Ukrainos pieno įmonių sąjunga taip pat kalba apie šešėlinę pieno produktų, parduodamų už grynuosius pinigus, gamybą.

„Valstybė turi galvoti, kad, užuot didinus mokesčius, reikia kovoti su šešėline rinka. Šiandien šešėlinėje rinkoje perdirbama 800 000 tonų pieno, tai sudaro apie 20 proc. visos produkcijos.“, - teigia V. Čagarovskis.

Nėra personalo

Trijose Vološkove Pole įmonių grupės pieno perdirbimo gamyklose gamyba nesustojo, nepaisant to, kad į įmonę kartais atskrenda rusų sprogmenys. Pasak bendrovės vykdomojo direktoriaus Viktoro Ržavičiaus, šiandien gamybinėse patalpose dirba 2500 žmonių. Jų skaičių planuoja didinti, nes atsivėrus ES rinkai jau karo metais kondensuoto pieno gamyba išaugo 15 proc.

„Šiandien rimčiausios problemos kyla dėl personalo. Žmonių nėra, o ypač trūksta vyrų — šaltkalvių, derintojų, nešėjų. Taip pat kyla problemų dėl nesavalaikių prekybos tinklų atsiskaitymų už pristatytus produktus. Perdirbėjas privalo laiku atsiskaityti už pieną, darbo užmokestį, mokėjimai už produktus atidedami. Tai apyvartinis kapitalas, kurio įmonėms labai trūksta.“, - sako V. Ržavičius.

O. Samochvalovas sako, kad „Lustdorf“ stengiasi pritraukti moteris į visas profesijas, kad išspręstų darbuotojų trūkumo problemą, tačiau ne visur įmanoma pakeisti vyrą, pavyzdžiui, vairuotoją, vežantį 30 tonų pieno.

Sprendimai

Pieno perdirbėjų nuomone, gyventojai bei ūkininkai galėtų burtis į kooperatyvus ir taip užsitikrinti būtina žaliavos kiekį.

Jurijus Hordičukas, „Ukrproduct“ generalinis direktorius, teigia, jog Ukrainoje norėtųsi matyti daugiau tokio bendradarbiavimo pavyzdžių: „Ryškių pavyzdžių matome Lenkijoje, kur toks formatas yra sėkmingos pieno sektoriaus plėtros pagrindas. Bendradarbiavimas leidžia tiek pieno gamintojams, tiek perdirbėjams suvienyti jėgas, siekiant bendrų tikslų“.

Kalbėdami apie supirkimą, perdirbėjai aiškino, kad šiandien ūkinio pieno kaina su PVM siekia 23 grivinų/kg (0,5 euro/kg), gyventojams – 9,5-10 grivinų/kg (0,22 euro/kg). Pieno surinkimo iš ūkių logistika – 1 grivina/l (2 euro centai už litrą), iš gyventojų — 3-5 grivinos/l (7-11 centai/l). Be to, norint iš gyventojų pieno pagaminti kokybiškus produktus, jį reikia išvalyti, o tai – papildomos išlaidos.

Jurijaus Hordičiuko teigimu, pieno segmente reikia kalbėti ne tik apie žaliavų kiekį, bet ir kokybę, nes iš nekokybiškų žaliavų pagaminti konkurencingą produktą gana sunku. ES kelia labai aukštus gaminių kokybės reikalavimus. Todėl bendradarbiavimas yra tas mechanizmas, kuris leis visam pieno sektoriui judėti užtikrinčiau, stabiliau ir efektyviau.

Pieno trūkumas

Ukrainos pieno įmonių sąjunga pažymi, kad šiandien Ukrainoje trūksta pieno. Jei kalbėtume apie fiziologinę pagrįstą pieno suvartojimo normą vienam žmogui, tai ji yra 380 kg per metus, o ukrainiečiai gauna mažiau nei 300 kg.

V. Čagarovskis patvirtina, kad padėtis pienininkystėje yra kritinė – Ukrainoje karvių yra 1,3 mln. Nors, remiantis oficialia statistika, per metus pagaminama daugiau nei 7 mln. t, perdirbėjai sako, kad tokio kiekio žaliavos nėra. Įmonės pasiruošusios padvigubinti gamybą, tačiau norint turėti pakankamai žaliavos, būtina atkurti pienininkystės plėtrą.

Parengė Ričardas Čekutis