Skaitmeninė atskirtis Lietuvoje: ar senjorai lieka nuošalyje?

Skaičiai nenuteikia optimistiškai

Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2023 m. internetu Lietuvoje naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje šis skaičius tesiekė 65 proc. Kitaip tariant, Lietuvoje internetu nesinaudoja daugiau nei trečdalis pensinio amžiaus žmonių.

„Turint omenyje tai, kad naudojimasis internetu tarp 16–24 metų amžiaus šalies gyventojų yra šimtaprocentinis, galime konstatuoti, jog skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų kartų ne tik akivaizdžiai egzistuoja, bet ateityje gali ir dar labiau pagilėti“, – perspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninę atskirtį atskleidžia ir Europos statistika. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktas išsamus tyrimas parodė, kad tik 56 proc. Lietuvos gyventojų nuo 65 iki 74 metų amžiaus per kalendorinių metų laikotarpį naudojosi internetu, kai ES vidurkis buvo 68 proc.

Taip pat Lietuva atsilieka ir pagal skaitmeninių įgūdžių lygį: jei vidutiniškai ES 65–74 metų amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi apie ketvirtadalis gyventojų, tai Lietuvoje tokių yra dvigubai mažiau – vos 13 proc.

Skaitmeninė atskirtis – daugiau nei vien technologijų baimė

Skaitmeninė atskirtis dažnai suprantama gana siaurai – kaip gebėjimų naudotis internetu ar technologijomis trūkumas. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Į šią kategoriją patenka ne vien techniniai įgūdžiai, bet ir prieiga prie interneto, skaitmeninių įrenginių turėjimas bei galimybė naudotis įvairiomis paslaugomis, neturint išmaniojo telefono ar kompiuterio.

„Jei dalis visuomenės neturi galimybių naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir kompiuteriais, tai apriboja ne tik jų galimybes jungtis prie interneto banko, bet ir gauti kitas viešąsias paslaugas, dalyvauti politiniame gyvenime – pavyzdžiui, elektroniniu būdu teikti peticijas ar skundus, apsipirkti internetu, netgi naudotis nuolaidomis, kurios kai kada taikomos tik per mobiliąsias aplikacijas“, – sako J. Ivaška.

Finansų ekspertas pastebi, kad bankų sektorius yra viena tų sričių, kur skaitmenizacija vyksta sparčiausiai. Elektroninė bankininkystė, mobiliosios aplikacijos, bekontakčiai mokėjimai jau yra tapę kasdienybe daugeliui gyventojų. Vis tik tiems, kurie nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais ar neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, šie pokyčiai tampa sunkiai perkopiamu barjeru.

„Pastaraisiais metais stebime stiprėjančią tendenciją, kad net paprastas vizitas fiziniame banko skyriuje dažnai būna apsunkintas, nes jam reikia išankstinės registracijos, kuri neretai vykdoma ir internetu“, – atkreipia dėmesį J. Ivaška.

Suteikti galimybių kiekvienam

Banko atstovas įsitikinęs, kad skaitmenizacijos apimtims kasdien tik augant, verslas privalo siekti, kad nė vienas visuomenės narys neliktų „už borto“ ir galėtų naudotis kasdienėmis paslaugomis jiems priimtiniausiu būdu.

„Tikime, kad būtina ne tik išlaikyti fizinius finansinių institucijų padalinius, bet ir leisti į juos patekti be išankstinių registracijų – ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Visuose savo banko skyriuose klientus aptarnaujame be išankstinės registracijos ir stebime šios paslaugos aktualumą“, – pasakoja J. Ivaška.

Jo įsitikinimu, skaitmeninės atskirties mažinimas yra iššūkis, reikalaujantis ne tik verslo, bet ir valstybės, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių įsitraukimo. Kaip vieną iš skaitmeninę įtrauktį skatinančių iniciatyvų, J. Ivaška išskiria projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“. Jo metu bibliotekose visoje šalyje organizuojami nemokami mokymai, vyresnio amžiaus gyventojai supažindinami su saugiu naudojimusi internetu, elektronine bankininkyste bei viešosiomis e. paslaugomis.

"Idea Prima" informacija