Skandalas Briuselyje: milijardai ištratinti žaliojo kurso propagandai

Aiškėja, jog ES Aplinkos generalinis direktoratas, vadovaujamas Nyderlandų socialdemokrato F. Timmermanso, skyrė subsidijas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) iš ES aplinkos ir klimato apsaugos priemonių (LIFE) rėmimo programos, o NVO finansavimas galimai buvo susietas su slaptomis sutartimis.

Neteisėto lobizmo šešėlis

Šiose sutartyse buvo nustatyti konkretūs lobizmo planai ir tikslai, atitinkantys Aplinkos generalinio direktorato interesus. Konkrečiai, Komisija nurodė NVO daryti įtaką ES žemės ūkio politikai ir taip sukurti atitinkamą nuotaiką sprendimus priimantiems asmenims dėl žaliojo kurso. Antai 2023 metais tokia veikla užsiimančiai vienai organizacijai atiteko apie 700 000 eurų, praneša austrų portalas bauernzeitung.at. Kiek pinigų atiteko kitoms panašia veikla užsiimančioms įstaigoms – iki šiol neaišku.

Nyderlandų „De Telegraaf“ teigimu, Briuselis savo šešėlinei lobizmo veiklai panaudojo milijardo eurų klimato ir aplinkos subsidijų fondo pinigus. Konkrečiai nurodoma, jog Europos aplinkos biuras [EEB] – Europos žaliųjų organizacijų skėtinė organizacija – buvo įpareigota pateikti bent 16 pavyzdžių, kai Europos Parlamente savo lobistinėmis pastangomis padarė „ekologiškus“ teisės aktus ambicingesnius.

„Prieštaringai vertinamą Gamtos atkūrimo įstatymą, kurį inicijavo buvęs ES komisaras F. Timmermansas, taip pat turėjo „reklamuoti“ ši skėtinė 185 aplinkosaugos grupių organizacija“, – rašo „De Telegraaf“.

Dar viena detalė

Vokiečių šaltinis fablf.de skelbia dar vieną skandalingą detalę: pasirodo, minėtos nevyriausybinės organizacijos buvo įpareigotos pateikti ieškinius prieš ūkininkus, ūkininkaujančius saugomose teritorijose, ginčijant oficialias išimtis. Šių priemonių tikslas – pakeisti įrodinėjimo pareigą: ūkininkai turi įrodyti, kad jų darbas nedaro žalos aplinkai.

Šeimos įmonių „Land and Forest“ valdybos pirmininkas Maxas von Elverfeldtas piktinasi: „Skandalinga, kad valstybės lėšos naudojamos tam, kad ūkininkams būtų keliami visuotiniai įtarimai ir jiems daromas teisinis spaudimas. Tikslinė įtaka per NVO lobizmą kenkia pasitikėjimui ES institucijomis ir kelia abejonių jų sprendimų priėmimo procesais. Finansavimą reikia naudoti tik neutraliems ir aiškiai apibrėžtiems tikslams. Tokia politinė įtaka nesuderinama su skaidrumo, teisinės valstybės ir pasitikėjimo ES institucijomis principais“.

Pažeidžia demokratiją

Ūkininkų asociacijos ES atstovo Alexanderio Bernhuberio nuomone, toks požiūris pažeidžia pagrindinius valdžių padalijimo principus, taigi ir „esminį demokratijos ramstį“: „Tai labai kenkia parlamentiniam procesui, nes valstybės lėšos yra netinkamai naudojamos neskaidrioms organizacijoms subsidijuoti ir savo ideologinei darbotvarkei plėtoti“.

Austrijos ūkininkų asociacijos prezidentas Georgas Strasseris taip pat piktinasi: „Jei šioms organizacijoms bus mokama iš valstybės piniginės, kad jos dirbtų prieš žemės ir miškininkystės interesus, atsiras disbalansas, kuris labai pakirs pusiausvyrą tarp sprendimus priimančių institucijų Europoje. Taikant tokią praktiką, nenuostabu, kad Europos ūkininkai nuolat susiduria su biurokratinėmis kliūtimis ir Briuselio reglamentais, kurie gerokai viršija sveiko proto ribas“.

„Atėjo laikas sukurti daugiau aiškumo“, – įsitikinęs Georgas Strasseris ir priduria: „Negali būti taip, kad tie, kurie garsiai rėkia dėl skaidrumo, patys veikia šešėlyje ir neprivalo būti už nieką atsakingi“.

Europos Parlamento narys iš Nyderlandų ūkininkų piliečių judėjimo (BBB) ​​Sanderis Smitas rėžė: „Nepriimtina, kaip ankstesnė Komisija netinkamai panaudojo mokesčių mokėtojų pinigus, siekdama subsidijuoti žaliąjį politinį lobizmą“.

Skysta reakcija

„NVO skandalas“ buvo aptartas ir naujausioje ES Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre. Daugelis parlamentarų išreiškė savo nepasitenkinimą. Minėtas A. Bernhuberis ragino surengti „subalansuotas diskusijas“: „Žinoma, reikia atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, bet ir į ekonomines bei socialines pasekmes žmonėms“.  

Tuo tarpu naujasis ES biudžeto komisaras Piotras Serafinas pripažino, kad retrospektyviai žiūrint, kai kurie susitarimai buvo „netinkami“, ir pažadėjo patobulinimus. Jis sakė, kad „nedera sudaryti susitarimų, pagal kuriuos NVO turi daryti lobizmą EP nariams“: „Deja, tokia praktika pasitaikydavo praeityje ir turi būti panaikinta. Priemonių šiai problemai spręsti jau buvo imtasi ir galiu visus užtikrinti, kad tai nepasikartos“.

Pats F. Timmermansas, kuris dabar vėl yra politiškai aktyvus Nyderlanduose, vietos žiniasklaidai pasiaiškino labai dviprasmiškai: „Niekada neprašiau organizacijų, kad jos atliktų mano darbą už mane, jos pačios visada rodė įvairias iniciatyvas. Tačiau didesnis skaidrumas nepakenktų procesui“.

Auditas: neaiškus finansavimas

2018 m. Europos Audito Rūmų ataskaita rodo, kad daugiau nei trečdalis ES nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltinių bent iš dalies yra neaiškūs. Balandžio mėnesį Audito rūmai turėtų pateikti kitą skaidrumo ataskaitą.

Tuo metu įvairios aplinkosaugos asociacijos bei organizacijos dabar baiminasi prarasti savo metines subsidijas, kurios siekia mažiausiai apie 15,5 mln. eurų, nors tikslios sumos lieka nežinomos – gali būti, jog tai tik ledkalnio viršūnė.

Tik priminsime, jog dar 2024 m. gruodį EK informavo aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas, kad 5,4 milijardo eurų vertės ES programos LIFE pinigai nebegali būti naudojami propagavimo ir lobistinei veiklai. Tai iš esmės reiškia pripažinimą, kad programos milijardai tam ir buvo naudojami, todėl tikėtina, jog „žaliojo kurso“ propagandai buvo neteisėtai ištratinti milijardai eurų.

Parengė Ričardas Čekutis