„Galbūt žemaitiškas charakteris toks, kad, kai ko imuosi, tai užsispyrusiai turiu padaryti viską kuo geriausiai“, – trumpai save apibūdina daržininkė, nors, kaip pati sako, gyvenime yra „prie meno“. Ne šiaip sau jaunystėje pasirinko režisūros-aktorinį kursą Telšių aukštesniojoje kultūros mokyklą (dabar Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla) ir laisvu laiku rašo eiles, o kai linksma ar liūdna, groja akordeonu. Greta tokio meniško gyvenimo visada buvo ir pomidorai, kuriuos L. Jasevičienė augina jau apie 35 metus.
„Veisliniais susidomėjau maždaug prieš 8-ius. Daug skaičiau, domėjausi, rinkau informaciją, klausiau patyrusių kitų šalių augintojų lekcijų. Nors labiau mėgstu klausytis, užėjus kalbai apie pomidorus, sunkiai sustoju“, – juokauja patyrusi pomidorų augintoja, kiek anksčiau „Rasoms“ pasakojusi apie pačias mažiausias dwarf veisles, o dabar sutikusi pristatyti mėgstamiausius aukštaūgius pomidorus, jų priežiūros subtilybes.
Sakote, kad Jūsų mėgstamiausios indeterminantinės pomidorų veislės. Kodėl būtent jos?
Iš tiesų mano didžioji meilė yra aukštieji pomidorai – indeterminantinės veislės. Patinka didžiulės kekės, augalų aukštis, mėgstu stebėti, kaip iš mažyčio daigelio užauga tokie, kad reikia atversti galvą norint pamatyti viršūnę.
grožis atsiskleidžia nokstant kekėms. Kiekvienas krūmas vis kitos spalvos, formos, žinoma, gundo ir skonių įvairovė. Tiesą sakant, man labai gaila, kai reikia juos skinti. Vis tik esu labiau estetė nei gurmanė – galėčiau dar ilgai jais vien grožėtis. O išragauta, išdegustuota jau per 1000 veislių.
Kokių sąlygų reikia šiems aukštaūgiams, visą sezoną augantiems ir derlių vedantiems pomidorams? Kaip teisingai juos tręšti, saugoti nuo ligų?
Kad daigai gerai jaustųsi ir nesirgtų, reikalingos geros sąlygos. Visada sakau, kad labai svarbu vėdinti šiltnamį. Vos praeina pavasarinės šalnos, abiejų galų duris ištisą parą laikau atviras.
Kita sąlyga – laistymas. Jis neturi būti, kaip daugelis mėgsta, – kas savaitę. Laistoma tada, kai žemė parodo, jog drėgmės jau reikia. Naudoju tokį metodą: iš šiek tiek gilesnio dirvožemio sluoksnio paimu į saują gniužulą žemės ir jį suspaudžiu. Jei gniužulas nesubyra, vadinasi, drėgmės dar pakanka. Be to, šiltnamius mulčiuoju, tad ir laistau rečiau.
Jei šiltnamiai prastai vėdinami, juose esanti šiluma ir per didelė drėgmė tampa puikia terpe grybelinių ligų sporoms pakilti ir augti. Kol nesudaromos joms palankios sąlygos, jos gyvena žemėje ir nesiveisia.
Prevenciškai nuo ligų ir augalui sustiprinti naudoju asiūklio nuovirą. Jis veiksmingai veikia daugelį grybinių ligų, be to, jame daug silicio. Šio cheminio elemento nauda aiškiai matyti augalui stresuojant. Jis subalansuoja maisto medžiagų įsisavinimą ir apytaką, sustiprina nusilpusio augalo imunitetą, ląstelių sieneles, sutvirtina stiebus.
reikia 1 kg žalio arba 150 g džiovinto asiūklio, jis užpilamas 10 l vandens ir parą palaikomas. Po to užpilą pusvalandį pavirinu. Atvėsusį nuovirą skiedžiu (1 dalis nuoviro / 5 dalys vandens) ir purškiu ant daigų.
Neretai daržininkai pasiginčija dėl tos pačios veislės pomidorų skonio: vieniems jis vienoks, kitiems kitoks (net vaisių spalva ne visada tokia pati). Kodėl taip nutinka? O gal tai tik, kaip sakoma, „skonio reikalas“?
Iš dirvožemio maisto medžiagas augalas pasiima šaknimis, o medžiagų apykaita vyksta lapuose. Tai yra šaknys maistą auginamoms pomidorų kekėms perduoda per lapus, todėl ne laiku nuskabius lapus, užmegzti vaisiai neturi galimybės normaliai augti. O tie, kurie ir užauga, nepasižymi veislei būdingomis skonio savybėmis. Negaudami pakankamai maisto, augalai nepajėgūs aprūpinti augančių ir nokstančių vaisių reikalingomis medžiagomis, įtakojančiomis skonį.
Jam didelės įtakos turi kalis, kurio gausu pelenuose. Trūkstant šios medžiagos, pomidorai prastai noksta, prie kotelio lieka žalios dėmės, kurias valgant tenka išpjauti. O jeigu pastebėsite, kad pomidorų „nosytės“ juoduoja, atrodo tarsi pūtų, reiškia augalams trūksta kalcio.
Dar labai svarbu, pradėjus pomidorams nokti, gerokai mažiau laistyti. Vanduo taip pat veikia vaisių skonines savybes: perlaistyti pomidorai tampa pavandenijusio skonio.
Kai kurie pomidorų augintojai skuba nuskabyti pomidorų lapus pamiršdami, kad sveiki lapai padeda augalui normaliai augti, kai susiklosto nepalankios oro sąlygos ir pomidoras neturi galimybės pasiimti maisto iš dirvožemio šaknimis. Tada trūkstamas maisto medžiagas galime perduoti purkšdami lapus. Beje, per juos augalas daug greičiau medžiagas įsisavina.
Lapai tarsi lakmuso popierėliai, keisdami spalvą, parodo, ko trūksta augalui. Specialiai daržininkams yra sudaryta lentelė, joje paaiškinama, kokio elemento, medžiagos trūkumą rodo viena ar kita pomidorų lapų spalva. Pavyzdžiui, jeigu trūksta šaknynui formuotis reikalingo fosforo, lapai nusidažo violetine spalva. Tad saugokime lapus, jie yra augalo vystymosi pagrindas.
Kasmet norisi kuo ankstesnio šviežių daržovių derliaus. Vos pradeda rausti pirmieji pomidorai, jų nuotraukomis dalijamės su draugais. Gal turite patarimų, kaip paankstinti derlių?
Iš tiesų kai kurios daržininkės ir daržininkai jau birželį skina pirmuosius vaisius. Suprantama, jie išauginti iš ankstyvųjų veislių sėklų ir pasėti, žinoma, gerokai anksčiau. Šiems daigeliams sudaromos specialios sąlygos, pasirūpinama papildomu apšvietimu.
Kiekviena veislė turi savo augimo limitą, kurio nepasiekus vaisių nebus. Vis tik dažniausiai pomidorams reikia apie 4 mėnesių, iki pradės brandinti vaisius.
Kokios indeterminantinės veislės yra Jūsų favoritės?
Apie mano favorites sunku kalbėti, yra daug tokių, kurias auginčiau vėl ir vėl. Labai mėgstu Kazachstano selekcininko Vitalijaus Alifirovo išvestas veislės – visos iki vienos labai skanios ir derlingos. Šiam pomėgiui atsidavęs žmogus net mirė po širdies smūgį, kai pavogė jo išvestų veislių kolekciją. Kai kurios taip ir liko nestabilizuotos, bet augintojai jo atminimui dalijosi sėklomis ir jas stabilizavo.
Šiuo metu ant „bangos“ rusės selekcininkės Sofijos Saakovos veislės – nepaprasto grožio, skonio ir derlingumo. Rinkdamasi veisles, visada pirmiausia pasidomiu šiomis savybėmis. Ne kiekvienoje jų visos trys savybės ryškiai išreikštos, bet man pavyko surinkti daug tokių.
Tai bicolor (dvispalvės) veislės – geltonos su rausvai papuoštais šoniukais, pjūvyje dvispalvės. Neskanių šių veislių nebūna! Iki šiol iš bicolor veislių mano favoritė yra ‘Fred‘.
Tricolor (trispalvės) veislės – sultingesnės ir taip pat labai gero skonio. Viena veislė taip ir pavadinta ‘Tricolor‘ – nepaprastai skani.
Šiemet populiarumo viršūnėje yra mano mėgstamos Sofijos Saakovos veislės ‘Apelsinovoje Mango‘, ‘Ognenaja Kometa Sofii‘, ‘Sladkaja Karamel Sofii‘, ‘Vyšniovy Sirop‘, ‘Izumrudnaja Parča’, taip pat latvės Liudmilos Kazadcovos ‘Liudmila's Dreams‘.
‘Kyzyl Tau‘ – vaisiai V. Alifirovo veislė, saldžiausi iš raudonųjų.
‘Zolotyje Gory Medeo‘ – V. Alifirovo pasididžiavimas. Ši veislė pasižymi turtinga spalvų gama – ant oranžiniai geltono minkštimo išryškėja ugnies liepsną primenančios raudonos juostos.
‘Esiksky Kristal‘ – dar viena V. Alifirovo veislė. Ištemptos dvispalvės širdys: mėsingos, saldžios ir skanios.
‘Sladkaja Karamel Sofii‘ – vaisiai geltonai oranžiniai su juostelėmis, minkštimas dvispalvis, skanus, labai saldus.
‘Ognenaja Kometa Sofii‘ – užaugina labai gražias, smailiomis nosytėmis pasipuošusių pomidorų kekes. Vaisiai sultingi, saldūs su vaisiniu poskoniu.
‘Izumrudnaja Parča‘ – didžiulį įspūdį paliko šios veislės pomidorų skonis: skaniai saldus su kivio prieskoniu.
‘Liudmila's Dreams‘ – grožiu pasižymi ne tik skanūs vaisiai, bet ir visas krūmas.
‘Strawberry Sgt. Peppers Bicolor‘ – be galo graži ir gero skonio veislė. Jau trejus metus ji yra skilusi, bandydama ją stabilizuoti, kasmet pasėju naujo derliaus sėklų.
Ar tarp mėgstamų veislių yra ir lietuvių selekcininkų sukurtų?
Pradėjusi auginti veislinius pomidorus, iškart pamėgau lietuviškuosius ‘Skarius‘. Vaisiai stambūs, šiek tiek pailgi ir skanūs, augalai labai derlingi. Bet kasmet auginant apie 250 naujų veislių, kai kurių seniau augintų tekdavo atsisakyti, tad ir ‘Skariai‘ liko atsiminimuose kaip tikrai gera veislė.
Kokių nebandytų veislių turite šiemet?
Neslėpsiu, sezonas be naujų veislių, naujo laukimo, naujo stebuklo man nebūtų įdomus. Tik šiemet jų atsirinkau gerokai mažiau – apie 100 veislių.
Iš naujųjų dominuoja antocianinės. Aptikau tikrų gražuolių. Per ilgus pomidorų auginimo metus susiformavusi praktika manęs beveik nepaveda renkantis veisles, tikiuosi, kad kolekcijoje vėl turėsiu ypatingų, išskirtinio grožio ir skonio pomidorų.
Tarp šį sezoną auginamų yra ‘Saliut Viktorii‘, ‘Blaženstvo‘, ‘Ryžaja Kometa Sofii‘.
Iš bicolor grupės veislių verta paminėti ‘Volšebnyje Šliapy Tioty Gretel‘, ‘Iskušienije‘. Labai sudomino tricolor veislė ‘Sladkoje Triufelnoje Serdce‘.
Lilijos JASEVIČIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.