Skęstančios Aukštaitijos ūkininkams beliko tik melstis

Miežiškių seniūnijos Stipruolių kaimo ūkininkės Salomėjos Skaržauskienės karvės ganykloje ir žolę peša, ir atsigeria. Bet braidymas po šaltą rudeninį vandenį gyvuliams sveikatos neprideda.

Dėl nesiliaujančių liūčių ekstremalią padėtį viena po kitos skelbia Aukštaitijos savivaldybės. Nepaprastoji situacija paskelbta Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Ekstremalusis įvykis rugsėjo 6 d. fiksuotas Ignalinos r., vėliau ir Zarasų r. savivaldybėje. Rytų Lietuvos aukštumose likimo valiai teko palikti 50–70 proc. derliaus, nes požeminės upių versmės prasimušė net pasėliuose ant kalvų, kur kai kuriais metais grėsdavo sausra. Liūtys išryškino ir neūkiškumo pasekmes: tiesiant kelius ir gatves trumparegiškai įrengtas per siauras pralaidas, susidėvėjusias hidromelioracines sistemas laukuose, vietos valdžios abejingumą daugkartiniams gyventojų prašymams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas suteikė vilčių žemdirbiams paskelbęs, kad inicijuos tikslinimą taisyklių, kada gali būti skelbiama ekstremalioji padėtis. Be to, žada su premjeru Sauliumi Skverneliu apsilankyti užtvinusiuose regionuose ir aptarti paramos ūkininkams galimybes. Kadangi situacija panaši ir Latvijoje, kitą savaitę Lietuva ir kaimyninė valstybė ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašydamos kompensuoti ūkininkams liūčių padarytus nuostolius.

Šulinių vanduo gali virsti nuodais Nepaprastoji padėtis klostosi Nevėžio žemumoje esančiame Panevėžyje. Paprastai kritiškai seklus Nevėžis baigia pasiekti stichinę 4,5 m ribą. Lėtoji, „nevėži“ upė iki 503 cm jau buvo pakilusi per 2010 m. pavasario potvynį. Mieste yra kvartalų, kur neįrengti nuotekų tinklai, iškasti tik grioveliai su siauromis pralaidomis. Šios kemšasi ir tvindo kiemus. Panevėžio centre užsikimšę vandens surinkimo šuliniai. Gatvės apsemtos, o vandens išleidimo vamzdžiai panirę po vandeniu, nėra nutekėjimo, – skėsčioja rankomis įmonės „Panevėžio gatvės“ specialistai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas perspėja, kad liūtys ir potvyniai gali chemiškai užteršti šachtinių šulinių vandenį. „Tokiu atveju rekomenduojama naudoti fasuotą vandenį“, – patariama. Grioveliu laikytas Žagienio upelis užtvindė dešimtis privačių valdų. Yra neįgalių ir senyvų gyventojų, nepajėgiančių pasiekti parduotuvių ir įsigyti maisto. Žmonės teigia seniai žinoję apie potvynio grėsmę, prašę valdžios įrengti pylimus, bet veltui. Atrodo, kad valdžiai nelabai rūpi apsemti gyventojų daržai, rūsiai, garažai. Šiomis dienomis miesto valdininkai vis tūpčioja, matuoja, skaičiuoja ir aiškina, kad trūksta tai keliolikos cm, tai nukentėjusiųjų skaičiaus, kad „pritemptų“ situaciją iki Vyriausybės nustatytų ekstremaliosios padėties kriterijų.

Seklusis Nevėžis taip patvinsta tik retą pavasarį.

Šimtai tūkstančių eurų – į vandenį Panevėžio r. savivaldybė pasielgė ryžtingiau. Nors ne visos seniūnijos spėjo pristatyti duomenis apie žūstantį derlių, rajone paskelbta ekstremalioji padėtis. Ypač nukentėjo Vadoklių, Raguvos, Ramygalos, Krekenavos seniūnijos: apsemtuose laukuose pražuvo pupos, kviečiai, rapsai, net cukriniai runkeliai, vardijo „ŪP“ ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, Panevėžio r. savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. Duomenys tikslinami, bet jau aišku, kad stichija sunaikino per 3600 ha pasėlių. Rajono meras Povilas Žagunis kasdien važinėja po rajoną, stebi padėtį, kalba su ūkininkais ir patvirtina faktą, kad lietus permerkė daugiau kaip 4,5 tūkstančio ha žemės plotą. Merą jaudina, kad žemdirbiai negali įvažiuoti į laukus nuimti derliaus, pradėti sėjos, ruošti žemės. Šiemet žala ūkininkams gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Nuostoliai prognozuojami ir kitiems metams. Pasak mero, nukentėjo tikrai gerokai daugiau nei 500 žmonių (tai irgi vienas iš formalių Vyriausybės nustatytų kriterijų). Todėl ekstremaliosios situacijos skelbimas ir atitinkami dokumentai, įrodantys stichijos padarytą žalą žemdirbiams, turėtų švelninti įsipareigojimų ir prievolių netesėjimą. „Daugiau savivaldybė žemdirbiams niekuo negali padėti, nebent visiems kartu melstis, kad susimylėtų dangus“, – sako P.Žagunis.

Šlapiasis pusės šimtmečio rekordas „Lietingasis rugpjūtis ir rugsėjis – išskirtiniai rytinėje Lietuvos dalyje ir Panevėžio mieste, kur pasiektas liūdnas rekordas, kokio nebūta per 50 metų“, – informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Skirtingose vakarinės Lietuvos dalyse prilijo nuo pusės iki vienos standartinės daugiametės normos, o štai Rytų Lietuvoje nuo 1,5 iki 2 kartų daugiau, nei įprastai. Ši Lietuvos dalis, pasak D.Valiuko, rekordines liūtis kenčia jau du mėnesius. Panevėžio r. vidutinė daugiametė rugsėjo kritulių norma yra apie 55 mm. Tačiau vien praėjusio pirmadienio naktį iškrito mėnesio norma, o iki ketvirtadienio – 132 mm. To Panevėžio hidrometeorologijos stotyje neužfiksuota nuo 1961-ųjų. Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtoja Gražina Dabrišiūtė aiškino, kad iškritusių kritulių mėnesio norma Panevėžyje ir rajone viršyta 3 kartus: lietingiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis ir rugsėjis. Klimatologės nuomone, net pavasarį nebuvo taip prastai, kaip dabar nuo be atvangos lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo visos dekados vidurkį.

Gitėnų kaime vanduo kasdien artėja prie šienainio ritinių.

Rokiškėnai prabilo pirmieji Rokiškio rajono ūkininkai bene pirmieji Aukštaitijoje pradėjo belstis į valdžios kabinetus, ragindami atkreipti dėmesį į laukuose liūčių skandinamą šiemetį derlių. Bet jiems gana ilgai teko įrodinėti gamtos kataklizmų daromą žalą. Per patį javapjūtės įkarštį, rugpjūčio 21–27 dienomis rajone iškrito 3,5 karto didesnis kritulių kiekis už įprastą daugiametį. Jau rugpjūčio 25 dieną Rokiškio ūkininkų sąjunga kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydama skelbti ypatingąją padėtį. Tą pačią dieną savivaldybės komisija apžiūrėjo devynių ūkininkų derliaus laukus, įsitikino, kad jie apsemti. Dar sykį aplankė ir pasižiūrėjo rugpjūčio 28 dieną. Vanduo jau buvo nuslūgęs ir surasti vienoje vietoje pražuvusių 10 ha plotą (tiek reikėtų ekstremaliajam įvykiui paskelbti), nepavyko. Rugsėjo 6 dieną ūkininkai vėl pasibeldė pas vietos valdžią. Tada posėdžiauti susirinko Ekstremalių situacijų komisija, bet ir ji nerado teisinio pagrindo skelbti ekstremaliąją situaciją, tik apsisprendė kreiptis į Vyriausybę, kad įvertintų sunkią žemdirbių situaciją. Rugsėjo 13 dieną buvo sušauktas neeilinis Rokiškio rajono tarybos posėdis, kur po karštų politikų diskusijų nutarta kreiptis į Vyriausybę, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dėl įmanomos paramos žemdirbiams. Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas savaime ūkininkų bėdų nepašalins, todėl nutarta suformuluoti svarbiausius problemos akcentus, kad sprendimai būtų tinkami ne tik šiandienai, bet ir ateičiai. Vyriausybės prašoma suteikti žemdirbiams pagalbą 2017 m. liūčių padariniams likviduoti, į nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašą įtraukti neprognozuojamus klimato reiškinius – liūtis, šalnas, krušą, sausrą. Iki 2018 m. prašoma atlikti oro sąlygų rizikų (nes jų vis daugėja) studiją, numatyti konkrečias žemės ūkio pajamų stabilizavimo priemones. Žemės ūkio ministerijos prašoma iki 30 proc. padidinti žymėtojo dyzelino kuro normas pateikusiesiems prašymus, tiesiogines išmokas avansu išmokėti iki 2017m. spalio 20 dienos. Dar prašoma surengti tikslinį paraiškų rinkimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ iš tų savivaldybių, kurios labiausiai nukentėjo nuo šių metų nepalankių orų. Ekstremaliąją situaciją Rokiškio rajone apsispręsta paskelbti rugsėjo 19 d. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Menkas Žagienio upeliukas virto kliokiančia upe.

Kupiškėnai pasekė kaimynų pavyzdžiu Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Kupiškio rajono Ekstremalių situacijų komisija nusprendė taip pat skelbti rajone ekstremaliąją situaciją dėl liūčių sukeltų padarinių. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Mariaus Mališausko, dėl situacijos tartasi su kaimyninių rajonų savivaldybėmis. Panevėžio ir Rokiškio rajonai jau paskelbė, pasvaliečiai ketina apsispręsti kitą savaitę, tik Biržai dar lūkuriuoja. Pagal savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus surinktus duomenis, apklausus 165 ūkininkus, kurie valdo daugiau nei 50 ha žemės, apie 30 proc. javų dar likę laukuose nenupjauti, derlius jau žuvo. Žiemkenčių sėja tik pradėta, nes orai neleido įvažiuoti į laukus, iš planuotų žiemkenčiais apsėti 18 tūkst. ha teapsėta 1 tūkst. hektarų. Jau galima prognozuoti kitų metų nuostolius, laukiančias sankcijas už neįvykdytus įsipareigojimus. Pasak administracijos direktoriaus, ekstremaliajai situacijai skelbti yra nustatytos būtinos sąlygos, viena iš jų – ekstremalusis įvykis. „Rugsėjo 11–18 dienomis kritulių įprastinės normos mūsų rajone buvo viršytos 4 kartus. Lėvens užtvankoje pavasario polaidžio laiku vandens lygis pakildavo per 20 cm, rugsėjo 20 d. rodikliai viršija net pavasarinius duomenis, pakilo per 30 centimetrų. Taigi aplinkybės išties yra išskirtinės, gamtos sąlygos nėra normalios, žemdirbiams reikalinga pagalba“, – teigė pašnekovas. Paskelbus ekstremaliąją situaciją, nuolat bus renkama informacija, stebima padėtis. Vakar kalbintas Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad penktadienio popietę į posėdį renkasi rajono Ekstremalių situacijų komisija, ji spręs, ar skelbti ekstremalųjį įvykį, ar ekstremaliąją situaciją. Apie rajono ūkininkų bėdas jau seniau informuotos šalies valdžios institucijos. Racionalu būtų, pasak skyriaus vedėjo, patikslinti nenugalimų jėgų kriterijų aprašą, tada atsivertų galimybės realiai pagelbėti ūkininkams juos ištikusioje bėdoje.

Gertrūda RINKŪNIENĖ, Virginija JUŠKIENĖ „ŪP“ korespondentės

Autorių ir Stasio SKREBIO nuotraukos