Skubame ištaškyti šimtus milijonų, nors Europa rekomendacijas teiks vėliau

Europos Sąjungoje 10 valstybių uždarė kailinius verslus ir kompensavo ūkininkams pajamų netekimą. Tą praktiką galima perskaičiuoti ir Lietuvos atveju, nes kailiais yra prekiaujama tik per skaidrius skandinaviškus aukcionus, o Lietuvoje pagaminti kailiai vieni geriausių pasaulyje ir užima apie 8 proc. pasaulio audinių kailių rinkos.

Taigi pagal dešimties ES šalių praktiką, vien kompensacijoms gali prireikti nuo 60 mln. (Olandijos pavyzdžiu) iki 200 mln. (Danijos pavyzdžiu) eurų.

Tai dar ne visi mokesčių mokėtojams tenkantys kaštai. Nes reikės perkvalifikuoti nuo 1500 iki 3000 žmonių, kurie dirba žemės ūkyje tiesiogiai arba susijusiose šakose, kur bus neišvengiami atleidimai. Taip pat ES šalys mokėjo už fermų nugriovimą ir aplinkos sutvarkymą. Be to, daug nuostolių patiria aptarnaujantys verslai ir pramonė, kuri pateikia ūkiams reikalingą įrangą bei mašinas. Jas taip pat reikės utilizuoti.

Galutinė kaina gerokai viršys mokesčių „reformos“ pagautes. Kitaip sakant, smulkus ir stambus verslas bei individualios veiklos vykdytojai turės susimokėti už labai mažos visuomenės dalies entuziastus, kurie siekia uždrausti Lietuvoje auginti kailius ir Lietuvą privers atsisakyti iki 100 mln. per metus siekiančių eksporto įplaukų.

Pakalbėkime apie visuomenės interesą.

Jis kartais yra aiškiai išreikštas – tarkime, „Rail Baltica“ projektas. Jis atliepia mobilumo, saugumo ir ekologiškumo interesus. Šis projektas Lietuvoje palietė daug žmonių, nes buvo priverstinai išperkama žemė, kuria bus tiesiami bėgiai. Už žemę, namus ir negautas pajamas kompensuojama. Vertinama kiekvienas objektas ir t.t. Projektas kainuos milijardines mokesčių mokėtojų lėšas.

Kailinių žvėrelių atveju yra galimas visuomenės moralinis interesas, kurį lygiai taip pat galima pritaikyti bet kuriam verslui. Visuomenė gali sutarti: nepaisant X kainos, mes nenorime, kad legaliai veikiantis verslas egzistuotų. Tačiau dėl to turi susitarti visuomenė. Dėl pakeltų mokesčių nesutariama, o dėl tiek pat kainuojančio verslo?..

Pabaigai įdomiausias faktas – šių metų pabaigoje Europos Komisija ketina skelbti rekomendacijas dėl visų žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų politikos. Tame tarpe – ir dėl kailinių žvėrelių.

Ar nevertėtų palaukti tų rekomendacijų ir, jei bus numatomas visuotinas draudimas – tuomet verslo šaką uždarinėti, pasinaudojant ES lėšomis ir nebėgant tendencijai už akių? Neskubėti taškyti mokesčių mokėtojų pinigus tenkinant mažos visuomenės dalies moralinį interesą, kai didžioji dalis net nežino apie šio proceso eigą. Pasaulinės kailių rinkos dalies atsisakymas kainuos mokesčių mokėtojams labai daug, ir net nėra aiški galutinė suma, nes tokių skaičiavimų niekas neatliko. Kiekvieno ūkininko ūkį teks vertinti vertintojams individualiai, kaip tai buvo daroma ES šalyse.

Klausimai paprasti – jei bus balsuojama dėl žemės ūkio šakos draudimo: balsavimo mygtuko paspaudimu nuspręsime sustiprinti ar susilpninti Lietuvą? Ar neskubame išleisti mūsų pinigus, kai dėl jų spręs Europos Komisija? Beje, ji sprendimus priima remdamasi ne emocijomis, o mokslininkų išvadomis.