Ashburn +2,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 9 Grd 2023
Ashburn +2,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 9 Grd 2023

Skundžiasi, jog ūkininkai kaimą turgumi pavertė

2023/09/30


Plungė („Žemaitis“). Pavasarį ir rudenį daug kur galima išvysti pakelėse įsikūrusį prekiautoją, pravažiuojantiesiems siūlantį miško, sodo ar daržo gėrybių. Pro šalį važiuojantys žmonės tokia prekyba patenkinti, nes dažniausiai pigiau nei turguje ar kitoje prekyvietėje įsigyja uogų, daržovių ar grybų, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija ir policija įspėja – prekyba pakelėse kelia pavojų eismo saugumui, todėl yra draudžiama.

Apie eismo saugumą kalbėjo ir į redakciją paskambinusi milašaitiškė, kuri piktinosi Milašaičių gyventojais, pasak jos, prie pagrindinės gatvės įkūrusiais turgų. „Sustoja eilės mašinų ir tiesiog grūstis gaunasi, prie kalno nesaugu važiuoti. Ar galima tokį „bazarą“ prie kelio padaryti? Juk negalima – eismui trukdo“, – kalbėjo skambinusioji ir prašė padėti išspręsti šią problemą, kol nenutiko nelaimė, nes policijai ir seniūnui ši situacija esą nė motais.

moliūgų derlius
Tiek vienas ūkininkas, tiek kitas kvietė užsukti į svečius ir pasigrožėti jų derliumi.

Šalia kelio – turgus?

Milašaičiuose gyvenanti moteris tikino, jog daržovėmis prekiaujama dvejose sodybose. Esą prie jų esančiame kelyje kasdien sustoja ne vienas automobilis, taip trukdydamas eismui. O didžiausia problema, moters žodžiais, yra sekmadieniais, kuomet per Milašaičius vykstama į Rietavo turgų.

„Sekmadieniais per tą „bazarą“ pravažiuoti neįmanoma. Sudėtos daržovės su kainomis... Turgus, klausyk. Girdėjau per radiją, kad tokių dalykų prie kelio negali būti, nes tokie prekiautojai blaško vairuotojų dėmesį. Aš net policijai apie tai pranešiau – ši nieko“, – piktinosi milašaitiškė.

Jos nuomone, tokia prekyba ir kaimo įvaizdį gadina. „Koks tas vaizdas: krūvos moliūgų ir kitų daržovių. Seniūnas nieko nesako, o juk važiuoja, mato. Kas bus, jei visi bulvių maišus ar dar kažkokias daržoves pradės rikiuoti prie kelio? Juk yra prekybai skirtos vietos.“

„Nematau jokio nusikaltimo“

Ar išties Milašaičiuose klesti pakelės prekyba, „Žemaitis“ nutarė pasiteirauti Stalgėnų seniūno Arūno Jurkaus. Šis, išgirdęs, kokiu klausimu jį trukdome, nė kiek nesutriko ir patvirtino, jog tokia prekyba išties vyksta.

„Taip, tikrai prekiauja du ūkininkai – Vilius Mitkus ir Rūta Endrijauskienė. Bet jie savo produkcija prekiauja ne pakelėje, o savo kiemuose. Ir kam gali užkliūti? Yra ūkininkai, moka mokesčius. Tai kur čia problema? Juk ne iš kelkraštyje pastatytos mašinos prekiauja, o savo kiemuose“, – nesupratęs problemos esmės dėstė seniūnas.

Tuomet jam paaiškinome, jog kiti Milašaičių gyventojai, tiksliau – viena milašaitiškė, šioje situacijoje įžvelgia eismo saugumo problemų, dėl to ir į redakciją kreipėsi. O tada jau A. Jurkus nustebo, mat, kaip jis aiškino, nėra matęs, kad prie tų sodybų, kur prekiaujama, būtų kokios mašinų spūstis, keliančios pavojų eismo saugumui.

„Kiek esu važiavęs sekmadienį, ten jokių kamščių nebūna. Vairuotojai sustoja ne pagrindiniame, o šalutiniame kelyje. Ir apskritai nėra ten tų srautų, nėra, kad žmonės važiuotų kaip į „Maximą“ apsipirkti. Niekaip nesuprantu, kur žmonės bėdą mato, gal čia pavydas veikia ar konkurentai nebesitveria savo kailyje, – vis stebėjosi seniūnas. – Juk kaip tik yra skatinama ta trumpoji grandinė, kad ūkininkai patys prekiautų savo produkcija, kad pasiektų tiesiogiai vartotoją. Ar dabar, prisidengus eismo saugumu, nebeleisime jiems prekiauti iš namų? Suprasčiau, kad prie parduotuvės ar kitoje viešoje vietoje prekiautų, o dabar – savo kieme... Tik džiaugtis reikia, kad augina, parduoda, save išlaiko ir dar mokesčius sumoka.“

Jokių pažeidimų nenustatė

O ką apie šią situacija mano policija? Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius aiškino, jog prekyba kelio zonoje be kelio savininko leidimo yra draudžiama. To nesilaikantiems gresia atsakomybė. Tačiau šiuo atveju ūkininkai savo produkcija prekiauja savo kieme ir tokia prekyba yra galima.

G. Pocevičius patvirtino, jog dėl situacijos Milašaičiuose išties buvo gautas pranešimas, į kurį, žinoma, buvo sureaguota. „Pareigūnai patikrino informaciją – nenustatyta, kad būtų kažkokių teisės pažeidimų. Tuo viskas ir baigėsi. Nei Kelių eismo taisyklių, nei kitų teisės aktų pažeidimų nebuvo. Mes negalime uždrausti ūkininkui savo kieme prekiauti savo produkcija“, – aiškino komisariato vadovas, pridurdamas, jog svarbiausia, kad vairuotojai, sustojantys pasidomėti prekiaujamų daržovių kainomis ar norėdami jų įsigyti, kelyje elgtųsi atsakingai ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių.

Viskas turi vykti nekeliant pavojaus eismo saugumui, nes, pavyzdžiui, sustojantieji prie pakelės prekiautojų tikrai ne visada elgiasi atsakingai. Vairuotojai, pamatę prekiautojus ir norėdami prie jų sustoti, dažniausiai staigiai stabdo, neleistinai manevruoja, sustoja neleistinose vietose, vairuotojas ar keleivis eina į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę, sudarydamas pavojingas situacijas ir keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Turi teisę prekiauti

Tai, kad prekyba Milašaičiuose netrukdo eismui, „Žemaitį“ patikino ir viena iš ja užsiimančių ūkininkų – R. Endrijauskienė. Moteris niekaip negalėjo suprasti, kam galėjo užkliūti, kad ji savo kieme prekiauja pačios užaugintomis daržovėmis: kopūstais, moliūgais, burokėliais. Milašaitiškė tikino, kad kol kas dar net prekyba nėra įsibėgėjusi, per dieną neva užsuka vos vienas kitas žmogus.

Kaip teigė ūkininkė, pagrindiniame kelyje jos daržovių nusipirkti stabtelėjantys žmonės tuoj būna nukreipiami į prie pat jos sodybos esančią gatvelę. „Stengiamės nukreipti mašinas į gretimą keliuką, kad nestatytų pagrindiniame kelyje. Ta šalutinė gatvelė – plati, į vieną pusę sustatytos mašinos tikrai netrukdo pravažiuojančioms transporto priemonėms. Čia tikriausiai pavydas veikia. Žmonėms džiaugsmą kuriame, vaikams pasižiūrėti triušiukus esam įkurdinę, bet vis tiek kažkam užkliūva“, – stebėjosi milašaitiškė.

Moteris niekaip negalėjo suvokti, kaip žmonės gali taip elgtis – skųsti stengiantis pakenkti. Pasak jos, nėra jokios intensyvios prekybos, per dieną esą vos 20 eurų suprekiaujama. O kad tai yra neleistina, esą nė kalbos negali būti, nes ji įregistravusi daržovių ūkį, todėl drąsiai gali prekiauti savo užaugintais produktais.

„Mes turime teisę pardavinėti iš savo kiemo, vežti į turgavietes ar tiesiai į kliento namus. Esame net įpareigoti prekiauti. Juk dabar visur akcentuojamos tos trumposios maisto tiekimo grandinės, norima, kad žmonės patys važiuotų į ūkius ir pirktų ekologišką produkciją. Nors nesame įregistravę ekologinio ūkio, savo daržoves auginame ekologiškai“, – kalbėjo R. Endrijauskinė.

Milašaitiškė neslėpė, jog buvo sulaukusi ir policijos pareigūnų dėmesio, tačiau šie jokių pažeidimų, kaip ir minėjo G. Pocevičius, neįžvelgė. „Nori žmonės įkąsti ir tiek. Pavydas. Tokie mes, lietuviai, esame – nė pasidžiaugti nesugebam. Nejaugi būdama pensininkė negaliu prisidurti prekiaudama daržovėmis?! Kiek kainuoja sėklos, pačios žemės sudirbimas... O kažkas dar bando koją kišti.“

Kad nekenkia eismo saugumui, tikino ir ūkininkas V. Mitkus, kurio šeimos sodyba – apie 100 metrų nuo kelio. Vyras aiškino taip pat esąs įregistravęs ūkį, todėl gali prekiauti savo užauginta produkcija, tačiau prekyba, pasak jo, dar nėra prasidėjusi. Kaip sakė milašaitiškis, į sodybą žmonės dažniau užsuka ne prekintis, o pasidžiaugti moliūgais, pasifotografuoti.

Tad akivaizdu, kad ši situacija – be jokio kriminalo. Eismo saugumui pavojaus nėra. Lieka tik džiaugtis darbščiais žmonėmis, jų užaugintu gražiu derliumi ir, kaip kvietė abu ūkininkai, apsilankyti jų sodybose.

milasaiciai
Kamščių Milašaičiuose nei eilinę darbo dieną, nei sekmadienį nepavyko užfiksuoti ne tik seniūnui bei policijai, bet ir „Žemaičio“ žurnalistams.

 

Gintarė KARMONIENĖ/ŽEMAITIS

Linos Ruibienės nuotraukos

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/12/09

Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)

Išgarsinto brangiausio Lietuvoje paukštelio meldinės nendrinukės išsaugojimas dosniai remiamas ne tik per europinę LIFE programą, bet ir iš žemės ūkiui bei kaimo plėtrai skiriamos paramos. Šio reto giesmininko gl...
2023/12/09

Liūdnas koplytėlių, koplytstulpių tuštėjimo metas

XIX a.–XX a. pradžia – kryždirbystės klestėjimo laikas, apie kurį daugiausia žinoma. Kryžiai ir koplytėlės, pilnos meniškų liaudies meistrų sukurtų šventųjų skulptūrų, atitiko lietuvio dvasinės raiškos būdą, esteti...
2023/12/09

Į ūkį traukia gausybė šeimų: šeimininkas siūlo ypatingą pramogą

Artėjančios šventos Kalėdos – stebuklingas laikas, kai norisi daugiau laiko skirti jaukumui, šeimai ir namams. Snieguotas ir šaltas gruodis kviečia parnešti į namus eglę ir skubėti su šeima ją puošti.
2023/12/09

Mėsos kukuliai per Kūčias ir kiti švedų kalėdinių tradicijų išskirtinumai

Nors kalėdinis laikotarpis džiugina įvairių tautybių žmones, gyvenantiems šiaurės šalyse jis dar ypatingesnis: šaltas ir tamsias žiemas norisi praskaidrinti šventišku spindesiu ir mielais ritualais. Lietuvių bend...
2023/12/09

Paraiškas teikę bendradarbiauti norintys smulkūs ūkio subjektai – pirmumo eilėje

Nuo spalio 2 d. iki lapkričio 13 d. šalies smulkieji ūkio subjektai teikė paraiškas dėl paramos tarpusavio bendradarbiavimui. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai jau sudarė ir šių paraiškų pirmumo eilę.
2023/12/09

Kretingos potvynio pamokos: ką prevenciškai gali padaryti savivaldybės ir patys gyventojai

Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, ...
2023/12/08

Remia sveikesnį vaikų maitinimą

Iki gruodžio 31 d. šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo įstaigos gali teikti paraiškas pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokykl...
2023/12/08

Pelkėse verda tikra pekla (II)

„Ūkininko patarėjas“ toliau plėtoja pelkininkystės temą, kurios pradžia buvo publikuota 2023 m. gruodžio 2 d. numeryje. Tęsiame žurnalistinį tyrimą, kurio esmė – sužinoti, kodėl Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšos kre...
2023/12/08

Investicijų projektams trūkstant valstybės žemės diskutuojama, iš kur jos paimti

Aplinkos viceministrei pareiškus, kad Lietuvoje beveik nėra laisvos valstybinės žemės investicijų projektams, Seimo Ekonomikos komiteto nariai abejoja, ar reikia steigti tokios žemės rezervo fondą. Kai kurie jų siūlo iš ūkininkų paim...