Smidrai: pasodinę šiemet, kitą pavasarį pjausime pirmuosius daigus

Puri, neužmirkstanti dirva – pati geriausia

Smidrų daigus geriausia sodinti balandį–gegužę. Laiko dar turime, tad išnaudokime jį dirvai paruošti. Jiems paieškokite vietos, kur žemė lengva: labai tinka smėlis, priesmėlis, o molyje jie visai neaugs. Dar labai svarbus dirvos pH, jis turėtų būti apie 7, beveik neutralus.

Specialistai primena, kad augalai gaus daugiau maisto medžiagų, bus tvirtesni ir atsparesni ligoms, jeigu iš anksto pasirūpinsite organikos atsargomis dirvožemyje. Bet to, jiems įrengtose lysvėse žemė turi neužmirkti, gruntinis vanduo turi būti žemai.

Sodinant iškasama gili, 30–40 cm, vaga, beriamas perpuvusios organikos sluoksnis (kompostas, mėšlo granulės), ant jo per visą vagos ilgį iš žemių suformuojamas kauburys, tuomet viena kryptimi dėliojamos smidrų šaknys. Patartina jas dėti taip, kad pumpuras žiūrėtų į viršų, o šaknys svirtų žemyn. Jei kiek per ilgos, galima patrumpinti iki maždaug 25 cm. Po to šaknys užberiamos kelių centimetrų žemės sluoksniu – taip, kad liktų griovelis.

Pirmais metais derliaus nepavyks paragauti

Po poros savaičių turėtų pasirodyti pirmieji daigeliai – juos apkaupkite, išlygindami po sodinimo likusį įdubimą. Per kelias savaites daigai dar paūgės, tad dar kartą juos apkaupkite, suformuodami lysvės kaupą, o po to leiskite augalams natūraliai augti – deja, pirmaisiais metais savų smidrų derliaus neteks paragauti.

Tik kitais metais galėsi jų paskanauti ir tik dvi savaites, teigia patyrę daržininkai. Dar kitais metais smidrus pjauti galima jau nuo 4 iki 6 savaičių. Ir tik ketvirtais metais derlių galima nuiminėti visą sezoną, iki pat Joninių. Bet specialistai perspėja, kad auginant smidrus verta atsižvelgti į jų būklę: jei staiga sumažėjo kasdienis derlius, nors oro temperatūra normali, laikas „smidravimo“ sezoną baigti anksčiau.

Nelaukite, kol ūgliai peraugs

Maistui tinka jauni, viršūnėlių neišskleidę ūgliukai. Jeigu lysvių daugiau, verta kasdien patikrinti ir išpjauti apie 25 cm ilgio ūgliukus (arba trumpesnius, atsižvelgiant į galvutės būklę). Darbas sunkus, reikia daug lankstytis, bet nauda tai atpirks.

Pasibaigus derliaus sezonui, smidrai nebepjauname, daigams leidžiama augti, kol išauga į eglutes, bet tai nereiškia, kad prie lysvių prieiti nereikės – būtent tada prasideda priežiūros darbai. Per sezoną juos rekomenduojama ravėti tris kartus. Tuo pat metu patogu apžiūrėti, ar nepuola ligos, o ligotus stiebus išpjauti.

Rudenį augalams nugeltus, stiebus būtina nupjauti ir išvežti iš daržo. Kai kurie daržininkai pataria juos sudeginti, kad su augalais komposto dėžėje atsidūrę kenkėjai neperžiemotų.

Rekomenduojamos veislės

Dažnai Lietuvoje auginamos ‘Gijnlim’ ir ‘Xenolim’ veislės. ‘Gijnlim’ atrodo kaip įprasti smidrai – tamsiai žali, ties galvute šiek tiek violetinio atspalvio. Jų skonis intensyvus, gali jaustis net švelnus aitrumas. Gana atsparūs ligoms.

‘Xenolim’ skiriasi pirmiausia spalva – jie ryškiai salotiniai, švelnesnio skonio. Šias savybes nulemia antioksidanto antocianino nebuvimas. Tai veikia ir opumą, sakoma, kad ekologinėmis sąlygomis auginti ‘Xenolim’ yra tikras iššūkis, mat jie natūraliai neatsparūs ligų sukėlėjams. Gynybos trūkumą galima mėginti kompensuoti serenčiais, bet didesniame smidryno plote jų poveikis nežymus. Tad norint užsiauginti ekologiškų daigų, gali tekti ligų užuomazgas rinkti rankomis.

Abi smidrų veislės yra panašiai derlingos, tačiau į didesnę drėgmę pavasarį ‘Xenolim’ reaguoja jautriau, greičiau pūva, praranda išvaizdą.

Teisingai paruošti – ir skanūs, ir vertingi, ir gražūs

Švelnaus skonio smidrai – naudingas produktas. Jie nekaloringi, užtat turtingi vitamino B, kalcio, magnio, cinko, gausu virškinimui reikalingų skaidulinių medžiagų, įvairių mikroelementų.

Kuo smidrai jaunesni, tuo švelnesnio skonio, mažiau sumedėjusios koto dalies, kurią gaminant, deja, tenka nupjauti. Renkantis smidrus ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į daigo viršūnėlę – išsiskleidę viršūnėje esantys „žiedeliai“ rodo, kad smidrai peraugo.

Virtuvės šefai perspėja nulaužtu sumedėjusių galiukų neišmesti ir siūlo kartu su kitomis daržovėmis iš jų išvirti kvapnų sultinį.

Norint išsaugoti termiškai apdorotų daržovių vertingąsias savybes, tai reikia daryti teisingai. Pervirti ar perkepti smidrai praranda ir vitaminus, ir skonį, ir gaivią išvaizdą. Jie turi būti minkšti ir tuo pat metu išlikti šiek tiek traškūs.

Jeigu nuspręsite smidrus apvirti, dėkite į verdantį (jokiu būdu ne į šaltą!), šiek tiek pasūdytą vandenį, uždenkite puodą dangčiu ir virkite 3–6 minutes, nelygu, koks kotelių storumas. Jie puikiai tinka virti ir virš garų. Kaitinti reikės tiek pat laiko, kaip ir verdant.

Ar smidrai išvirę, patikrinti nesunku – šaukštu ar mentele pakelkite ūglį per vidurį. Jeigu lieka tiesus, dar truputį pavirkite, o jeigu dailiai išlinksta – jau išviręs. Ištrauktus smidrus trumpam pamerkite į kuo šaltesnį vandenį, kad išsaugotų ryškią spalvą.

Kepti keptuvėje dar paprasčiau. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir trumpai, vis pavartydami, kepkite įkaitintoje keptuvėje, kol suminkštės, bet liks traškūs. Jeigu smidrais sugalvojote pagardinti daržovių troškinį ar keptą mėsą, turėkite galvoje, kad jie iškeps greičiau nei kiti ingredientai, todėl į keptuvę sudėkite likus 1–2 minutėms iki gaminimo pabaigos.

Orai šyla, vis daugiau laiko norisi praleisti gamtoje, tad nieko keista, kad virtuvės reikalai persikelia laukan. Smidrus, kaip ir pomidorus, paprikas ar kitas daržoves gardžiai paruošite ir ant grilio, tik apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir, sudėję ant grotelių, kepkite ant vidutinės kaitros žarijų, nepamirškite vis pavartyti.

Sakoma, kad termiškai teisingai apdoroti smidrai atiduoda daugiau vertingųjų savybių, vis tik juos verta valgyti ir šviežius. Tiks ir į glotnutį, ir į salotas. Skanūs maišyti su fetos sūriu, ridikėliais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus bei citrinos sulčių.

Jeigu darže neturite lysvės su smidrais arba jų planuojate pasisodinti tik šį pavasarį, šviežių daigų tikrai rasite ūkininkų turgeliuose, o prekybos centruose jų galite nusipirkti ir visus metus. Tad kviečiame nors ir dabar pasigaminti trintos sriubos iš šių pavasario energijos pilnų daigų.

Trinta smidrų ir sūrio sriuba

Reikės:

• 10 baltųjų smidrų
• 50 g kietojo fermentinio sūrio
• ¾ stiklinės grietinėlės
• druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų
• skrudintos duonos kubelių
• svogūnų laiškų papuošti

1. Smidrus trumpai pavirkite sūdytame vandenyje arba išvirkite garuose. Kelis palikite papuošti, o kitų viršūnėles nupjaukite. Stiebus sudėkite į elektrinį trintuvą, įpilkite 2–3 šaukštus nuoviro ir sutrinkite.
2. Grietinėlę užkaitinkite iki virimo, nukelkite nuo ugnies, šiek tiek atvėsinkite ir įmaišykite smulkiai tarkuotą fermentinį sūrį.
3. Masę supilkite į trintus smidrus ir dar patrinkite.
4. Sriubą pasūdykite, paskaninkite maltais pipirais ir supilstykite į lėkštes. Įberkite smidrų viršūnėlių, skrudintos duonos kubelių, papuoškite.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.