Sniego patalai šildo, o kartais - laužo šakas

Rūta ANTANAITIENĖ

Kas yra sniegas?

Iš smulkių ledo dalelių sudarytas sniegas laikomas granuline medžiaga, turinčia atvirą ir lengvą struktūrą, išskyrus tuos atvejus, kai, veikiant slėgiui, jis spaudžiamas ir presuojamas iki ledo. Keičiantis atmosferos temperatūrai ir drėgnumui, krintanti snaigė keičia formą ir dydį, todėl neįmanoma rasti dviejų identiškų. Snaigės atrodo apvalios, krisdamos gali pradėti tirpti ir vėl užšalti, persiformuoti į sniego dribsnius, granules, gniutulus.

Jas sudaro arba taisyklingi ledo kristalai (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Jų skersmuo siekia nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios sudaro sniego gniutulus (iki kelių centimetrų dydžio). Vidutinė snaigės masė 0,1–3,0 mg, stambių dribsnių (gniutulų) – iki 0,5 g.

Sniegas – blogas šilumos laidininkas, sulaikydamas šilumą dirvoje. Įrodyta, kad dirvos temperatūra po sniegu yra net 15 °С aukštesnė nei plikos dirvos temperatūra. Puri, 6–10 cm storio sniego danga saugo žemę, taip pat augalų šaknis nuo iššalimo.

Jei sniego prisninga labai gausiai?

„Pirmiausia, gausiai pasnigus ar sningant, nuo augalų buksmedžių, rododendrų, lauramedžių, tujų, puskiparisių, kadagių ir įvairių spygliuočių ir vaismedžių lajų nupurtykite sniegą, nes sniegas išlaužo ir išlanksto šakas, – pataria P. Basalykas. – Tai darykite atsargiai, nenulaužkite šakų. Nepurtykite viso medžio ir juo labiau šakų, nes per šalčius jos itin trapios ir greitai lūžta. Medinio ar plastikinio grėblio antrąja puse lengvai judinkite krūmelių šakas iš apačios, tada sniegas lengvai nukris. Nuo žemutinių šakų sniegą galima nupurtyti ir ranka.“

Pasak specialisto, nupurtę koloniškų formų augalus (kukmedžius, kadagius, tujas), apriškite špagatu ar plona stipria virvele (jei nebuvo surišti anksčiau), kad neskėstų šakų ir jos neišlūžtų nuo sniego pertekliaus. Jeigu sniego gausa jau spėjo išlankstyti medžių ar krūmų šakas, jas labai atsargiai šiek tiek kilstelėkite aukštyn. Iki galo pataisysite, o deformuotas suraišiosite virvele tik pavasarį, kai atšils oras ir nustovės teigiama temperatūra. Tuo metu pašalinsite ir nulūžusias šakas, tepalu aptepsite žaizdas.

Jautrūs ir vaismedžiai

J. Lanauskas ragina nepamiršti ir sodo medžių: „Nuo didesnės sniego naštos gali nukentėti seni, netaisyklinga ir sutankėjusia laja, drevėtu, išpuvusiu kamienu negenėti senų obelų, kriaušių bei kaulavaisių medžiai. Gali išlūžti net dalis kamieno ir šakos. Pažeidžiamiausi silpni medžiai ir silpnai suaugusios jų šakos.“ Specialisto nuomone, žiemą per šalčius trapesnės slyvų, vyšnių, trešnių bei kitų kaulavaisių šakos. Vaismedžiams, kaip ir dekoratyviniams augalams, pavojingiausias šlapias sniegas, nes po kiek laiko jis suledėja, sudarydamas sunkias sniego kepures.

Pasak J. Lanausko, jeigu obelų, kriaušių ar kitų vaismedžių laja suformuota taisyklingai, sniego kepurės ir nepakenks, nes vėjas nupūs sniegą nuo šakų ir didžiulės sankaupos nesilaikys. „Geriausia, kai suformuojamas beveik statmenas atsišliejimo kampas tarp vaismedžio kamieno ir šakų, žiūrint iš viršaus nuo viršūnės, – paaiškino sodininkystės specialistas. – Genint šakas, nereikėtų palikti stačių kampų. Kokiu kampu natūraliai formuojasi šakos, priklauso nuo atskiros rūšies ir net vaismedžio veislės. Todėl formuojant lają, jas galima atlenkti stačiu kampu.“

Nuo per didelės sniego naštos lūžta smulkesnės, plonesnės šakos, tad vaismedžiai didelės žalos nepatirs, nes žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį vis tiek jie bus genimi. Žymiai blogiau, kai apledijusios sniego kepurė išlaužia storą sveiką vaismedžio šaką. Vis tik jei taip nutiko, J. Lanauskas siūlo pirmiausia nulyginti ir apdailinti žaizdą, nes ant atplaišų nepavyks gražiai užtepti tepalo. „Tepalą pašildykite ir kruopščiai patepkite vietą, kur nulūžo šaka. Galima naudoti ir purškiamą pašildytą tepalą, – pataria specialistas. – Iš karto žaizdos nepatepus, gali įsimesti grybinių ligų sukėlėjai ir vaismedis gyvens trumpiau.“

Sniegas ir veja

„Visi žinome, kad purus sniegas veją šildo, per jį laisvai praeina oras. Tačiau jei sniego sluoksnis per storas, nuo takų sužertas ant vejos, jai kenkia, – primena E. Klimas. – Po atodrėkio sniegas sušąla ir sutankėja, tampa nepralaidus orui, todėl po jo krūvomis ima plisti pelėsis.“

Pažeistus vejos plotus padengia baltos ar sidabriškai pilkos spalvos grybienos voratinklis. Atsikratyti šios ligos, kaip ir bet kurios kitos, prireiks žymiai daugiau pastangų ir lėšų nei jos išvengti. Nepageidaujamo pavasarinio pelėsio išvengsite, jeigu sniego perteklių ne pilsite ant vejos, bet išvešite iš kiemo.

Ar takus barstyti druska?

E. Klimas pataria sodyboje nuo takų nukastą sniegą, jei pasnigo negausiai, sumesti po medžiais ir krūmais, paskleisti ant gėlynų. Tačiau pavėlavus sniegą nukasti, po atodrėkių jis virsta ledu. Daugelis apledijusius laiptus, takus barsto sniego ir ledo tirpikliais, pagamintais druskos pagrindu, bet specialistas perspėja apie kitą pavojų.

„Jei prie takų auga dekoratyviniai krūmai ir medžiai, driekiasi veja ar gėlynas, didesnius tirpiklių kiekius naudoti rizikinga. Beje, šios medžiagos pavojingos ne tik augalams, bet ir patiems takams, laiptams, nes gadina dangą (betoną, plyteles). Senas patikimas būdas – sniegą nuo takų nuvalykite laiku ir pabarstykite iš anksto paruoštu smėliu ir, prieš einant į vidų, gerai nuvalykite batus“, – sako pašnekovas.

E. Klimo nuomone, jei vis tik ateityje planuojama slidžius takus barstyti cheminiais tirpikliais, pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip mažiau pakenkti augalams, arba rinktis pakantesnius didesnei druskų koncentracijai žemėje. Druskai jautriausi spygliuočiai, šiek tiek mažiau – lapuočiai, mažiausiai – daugiamečiai sausų vietų žoliniai augalai. Iš spygliuočių kiek atsparesnės pušys, bet jei tirpikliai paklius tiesiai ant jų žaliojo apdaro, tikrai pradės džiūti.

Iš daugiamečių žolinių augalų didesnei druskų koncentracijai atsparesni kermėkai, migliniai (rugiaveidės, plokščialapės zundos), taip pat šilokai, šilropės, uolaskėlės tvirta lapija, sukulentiniai augalai.

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.