Socialinių paslaugų įvairovę lemia gyventojų poreikiai

– Kaip Kauno r. savivaldybės administracijai sekasi užtikrinti socialines paslaugas?

– Socialinių paslaugų teikimas organizuojamas tokiu būdu, kad asmuo kiek įmanoma ilgiau išliktų savarankiškas, galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis esantis visuomenės dalis. Socialinės paslaugos teikiamos asmens namuose, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre ir jo skyriuose, Čekiškės socialinių paslaugų namuose, Vaiko gerovės centre „Gynia“, viešosiose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir kt. įstaigose. Organizuojant socialinių paslaugų teikimą, siekiama, kad paslaugą asmuo (šeima) gautų kaip galima greičiau. Didėja akredituojamų socialinės priežiūros paslaugų skaičius, ypač pagalbos namuose, todėl šiuo metu norinčiųjų gauti pagalbą asmens namuose eilės yra nedidelės arba jų visai nėra.

Savivaldybės administracija stengiasi užtikrinti visų Kauno r. gyventojų socialinių paslaugų poreikius, todėl šiuo metu nėra eilių gauti nei socialinės priežiūros, nei globos paslaugas. Eilės susidaro tik tada, kai žmogus nori gauti paslaugas būtent toje įstaigoje, kurioje nėra vietų.

Teikiamos socialinės paslaugos vaikams vaikų dienos centruose, vykdomas atvirasis darbas su jaunimu – įtraukiami ir tie, kurie laiką leidžia gatvėje. Taip organizuojamas jaunimo užimtumas, motyvavimas dirbti, mokytis, užsiimti visuomenine, sportine, kultūrine ar kt. veikla bei socialinių įgūdžių ugdymas. Taip pat vykdomas darbas su bendruomene.

– Kas, kalbant apie socialinių paslaugų užtikrinimą, džiugina labiausiai?

– Labiausiai džiugina tai, kad pavyksta laiku teikti paslaugas rajono gyventojams pagal įvertintą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, žmonėms netenka laukti eilėse. Šiandien teikiama didžioji dauguma socialinių paslaugų, išvardytų Socialinių paslaugų kataloge, išskyrus mobilųjį darbą su jaunimu (prevencinė socialinė paslauga), darbą su jaunimu gatvėje (bendrosios socialinės paslaugos), apgyvendinimą apsaugotame būste (socialinės priežiūros paslauga), psichologinę ir socialinę reabilitaciją vaikams bendruomenėje (socialinės priežiūros paslauga).

Džiugina tai, kad plačiai plėtojamas paslaugų tinklas asmenims, turintiems intelekto ir psichikos negalią. Siekdama užtikrinti kokybiškų, inovatyvių bendruomeninių paslaugų suaugusiems asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, prieinamumą, savivaldybės administracija dalyvavo projekte „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, Kauno r. savivaldybėje“, kurio metu buvo pastatyti trys grupinio gyvenimo namai. VšĮ „Tapk laisvas“ ir VšĮ Socialinės terapijos namai tapo partneriais su Kauno r. savivaldybe steigiant tris grupinio gyvenimo namus (Netonių k., Raudondvaryje, Juragių k.).

– Kuo išsiskiria grupinio gyvenimo namai?

– Grupinio gyvenimo namuose 2024 m. gruodžio 31 d. gyveno 12 proto ar psichikos negalią turinčių suaugusių rajono gyventojų, kuriems padeda ten dirbantys darbuotojai. Šiuose namuose neįgalūs asmenys ugdo kasdienius gyvenimo įgūdžius – su darbuotojo pagalba gaminasi valgyti, tvarkosi namus, prižiūri kiemą ir mokosi socialinių, bendruomeninių ir kitų gyvenimo įgūdžių. Darbo dienomis vieni išvyksta mokytis į profesinę mokyklą, kiti – į socialines dirbtuves ar užimtumo centrą. Tikimasi, kad ateityje dalis žmonių dirbs atviroje darbo rinkoje. Gyvenimo tokiuose namuose paslaugos teikimo galutinis tikslas – maksimalus žmogaus, turinčio negalią, savarankiškumas. Ilgalaikei ar trumpalaikei globos paslaugai teikti 2024 m. panaudota 112,9 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. Paslaugos suteiktos 14 asmenų.

Įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, savivaldybės administracija bendradarbiauja su VšĮ Socialinės terapijos namai ir VšĮ „Tapk laisvas“, kurie Kauno r. įkūrė ir vykdo socialinių dirbtuvių jaunimui, turintiems intelekto negalią, veiklą. 2024 m. gruodžio 31 d. paslaugą gavo 17 Kauno r. gyventojų.

Savivaldybės administracija kartu su atrinktais partneriais planuoja dalyvauti projekte „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“. Projekto dalyviai – iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami (paleisti) asmenys. Projekto tikslas – socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės integracijos ir galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimas. Projektas bus įgyvendinamas 4 metus.

– Kaip pastaruoju metu keitėsi socialinės priežiūros paslaugas gavusių asmenų skaičius?

– Sudarius galimybę įstaigoms akredituoti socialinės priežiūros paslaugas, nuo 2023 m. didėja ir paslaugas teikiančių įstaigų skaičius. Galime pasidžiaugti, kad ypač padaugėjo teikiančių pagalbą namuose, todėl šiuo metu norinčiųjų gauti pagalbą namuose eilės yra nedidelės arba jų visai nėra. Pagalbos namuose paslaugą gauna daugiau nei 500 rajono gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro senjorai. Taip pat daugėja asmenų, gaunančių licencijuotas dienos socialinės globos paslaugas namuose. Palyginti su 2023 m., tiek pagalbos namuose, tiek dienos socialinės globos paslaugas gaunančių rajono gyventojų skaičius padidėjo 2,5 karto.

Auga psichosocialines paslaugas, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius, daugėja vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų.

Daugiausia žmonės naudojasi pagalbos namuose, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės reabilitacijos asmenims, turintiems negalią, bendruomenėje paslaugomis. Tačiau daugėja paslaugų gavėjų, kuriems tiekiama intensyvi krizių įveikimo pagalba, socialinė priežiūra šeimoms.

– Kodėl svarbu nuolat peržiūrėti ir plėsti socialines paslaugas regionuose?

– Socialinių paslaugų teikimas turi užtikrinti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos planuojamos, organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama tam, kad socialinės paslaugos būtų ne tik prieinamos, bet ir kokybiškos – pritaikytos prie žmogaus gyvenimo situacijos ir realių poreikių. Todėl Kauno r. savivaldybės administracija organizuoja paslaugų teikimą arčiausiai gyvenamosios vietos. Jeigu tokių paslaugų neturime galimybės teikti, jas perkame iš NVO, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų ar kt. Be to, džiugu, kad vis daugiau NVO įsitraukia į pagalbos teikimą, o savivaldybė skiria papildomą finansavimą jų projektams ir iniciatyvoms.

– Kaip vyksta socialinių paslaugų plėtra – kas teikia pokyčių pasiūlymus, kokiais kriterijais remiantis jie priimami?

– Socialinių paslaugų plėtrą diktuoja demografinis senėjimas, asmenų, turinčių negalią, poreikiai, vaikų, patiriančių socialinę riziką, situacija Kauno r. Todėl socialinių paslaugų teikimą planuojame lanksčiai – pasitelkdami vidinius strateginio planavimo įrankius ir aktyviai naudodamiesi galimybėmis dalyvauti ES struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose.

– Kokias tendencijas pastebite, kokių papildomų socialinių paslaugų reikėtų Kauno r. ir kodėl?

– Stebimas paslaugų trūkumas jauniems asmenims, turintiems negalią, didelis poreikis Kauno r. turėti bent vieną senjorų dienos centrą, o opiausia problema – nėra nakvynės namų ir vyrų krizių centro. Savivaldybėje nėra paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas krizinėse situacijose atsidūrusiems vyrams – trūksta nakvynės namų, laikino apnakvydinimo vietų. Nepaisant šių iššūkių, džiugina auganti bendruomenių parama, aktyvi partnerystė su NVO ir pastangos plėtoti paslaugų prieinamumą.

Margaritos VENSLOVIENĖS ir freepik.com nuotr.

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja