Sodininkas: „Tai – tinginio ir ekologinio sodo augalas“

Ir skrandžiui, ir akims

Iš Rytų Azijos kilusios aktinidijos (Actinidia deliciosa) mūsų krašte ne toks populiarus augalas kaip agrastai ar serbentai, tačiau patyrusių sodininkų juo nenustebinsi. Jų uogos skanios, vitaminingos, naudojamos šviežios, šaldomos, trinamos su cukrumi, iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės ir kompotai. Be to, nauda puikiai dera su augalo grožiu – idealiai tinka, kai reikia greitai apželdinti terasą, pavėsinę, pergolę ar negražią sieną estetišku vijokliu.

„Aktinidijos yra dvinamiai augalai, todėl norint, kad moteriškas individas vestų uogų, būtina sodinti ir vyriškąjį. Vieno vyriško augalo užtenka apdulkinti 5–6 moteriškus. Šiuo metu išvestos ir savidulkės veislės, tačiau daug gausiau derės, jei sodinsite ne vieną augalą“, – rekomenduoja K. Malinauskas.

Kelios gudrybės

Nors pasaulyje aktinidijų daug, Lietuvos klimato sąlygomis geriausia auga dvi rūšys. Abi jos vijoklinės, dekoratyvios, uogos valgomos ir skanios.

Labai gražus išsiskleidęs margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) trimis spalvomis (žalia, balta ir rožine) nuspalvintas lapas. Jei sodinsite dėl dekoratyvumo, rinkitės vyriškąjį, nes jis spalvotesnis.

Šios rūšies uogos – tikra vitamino C bomba. 100 g šviežių uogų arba 3–4 didelėse aktinidijose yra vitamino C paros norma. Uogas augalas sunokina rugpjūčio pradžioje. Deja, margalapių aktinidijų trūkumas – sunokusios uogos krinta. „Žmonės skundžiasi, kad vieną dieną uogos dar žalios ir neskanios, o po poros dienų – jau pernokusios ir nukritusios“, – pastebi sodininkas.

Jis siūlo dviem būdais spręsti šią problemą. Galima po krūmais patiesti audinių, kad uogos kristų ant švaraus paviršiaus, ir tada jas susirinkti. Kitas būdas patogesnis ir praktiškesnis: uogas nuskinti dar žalias ir subrandinti patalpoje.

Iš pradžių reikia patikrinti. „Nuskinkite vieną kitą kietą uogą, padėti patalpoje ir jei po paros subręs, taps minkštos ir skanios, vadinasi, laikas skinti, – moko sodininkas. – Nuskynę tokių ne iki galo prinokusių uogų, nuplaukite, nuskinkite kotelius, nuvalykite žiedsosčio likučius ir gražiai padėkite. Kai maždaug po paros suminkštės, galėsite valgyti arba ką nors gaminti.“ Šis būdas patogus, nes margalapės aktinidijų uogos noksta maždaug vienu metu.

Kita Lietuvoje auganti aktinidijų rūšis – dailiosios (smailialapės) aktinidijos (A. arguta). Jos taip pat gražios, tačiau lapai vienspalviai, sodriai žali, o uogos noksta beveik dviem mėnesiais vėliau, spalio pradžioje. Šios aktinidijos mėgstamos dėl uogų dydžio – jos dvigubai trigubai didesnės nei margalapių. Deja, vitamino C jose mažiau. Gerai, kad prinokusios uogos neskuba byrėti nuo augalo, net visai prisirpusios lieka ant šakų. Jas galima skinti atrankiniu būdu, žalias dar paliekant ant augalo.

Sodinukai vilioja katinus

Abi aktinidijų rūšys nereiklios augimo sąlygoms. Dailiosios aktinidijos kiek jautresnės šalčiui. Šios lianos gali augti ir saulėje, ir pavėsyje. Tai didelis pranašumas apželdinant pavėsingas vietas, tiesa, derlius bus mažesnis. Sodinti jas vieną nuo kitos reikia per 1,5–2 m.

Žemei augalas taip pat nereiklus, tik nereikėtų sodinti nuolat užmirkstančioje vietoje. Jų paviršinė šaknų sistema, o paviršiuje žemė visada derlinga. „Nereikia sukti galvos dėl dirvožemio, tačiau svarbu atsakingai laistyti, nes paviršiuje esantis vanduo išgaruoja pirmiausia“, – perspėja K. Malinauskas. Užsitęsus sausrai, augalą būtina palieti, bet užmirkusioje žemėje irgi neaugs.

„Daugelis žino, kad pasodinus aktinidiją, pirmuosius porą metų reikėtų saugoti nuo savų ir svetimų katinų. Jie mėgsta iškapstyti jaunas šaknis, ūglius ir juos nuėsti, nes augalas turi eterinio aliejaus aktinidino, kuris kates veikia kaip valerijonas“, – pasakoja sodininkas ir pataria augalą apsaugoti tinkleliu. Vyresnių, sumedėjusių aktinidijų katinai nebekapsto.

Prireiks tvirtų atramų

Sodinant aktinidijas, būtina įvertinti jų dydį ir pasirūpinti atramomis. Augalas gali greitai išaugti (jei ūgliai netrumpinami, per metus ūgteli 2–3 m), be to, išsišakojęs būna gana sunkus ir jam reikia ant kažko vyniotis, laikytis.

„Įrenkite atraminių vielų prie pastato sienos arba pasirūpinkite tvirta pergole. Tokios sistemos turi būti labai stiprios, maži dekoratyviniai kuoliukai netiks. Juo labiau kad augalas ilgaamžis ir gali gyventi iki 100 metų, užaugti iki 10 m, – perspėja specialistas. – Jei ūglis vyniojasi aplink medį, tai gali pasiekti net ir jo viršūnę. Todėl geriau nesodinkite greta kitų augalų, kad greitai auganti aktinidija jų nenustelbtų.“

Aktinidijų mūsų krašte nepuola nei ligos, nei kenkėjai, todėl jų lapai būna gražūs ir švarūs, nereikia ir jokių cheminių apsaugos priemonių. Galima tręšti pavasarį ir rudenį, kaip ir kitus sodo augalus. K. Malinauskas juokiasi: „Tai tinginio ir ekologinių sodų augalas!“

Genėti teks ne kartą

Kai aktinidijas patręšite ir palaistysite, teliks vienintelis darbas – genėti. Ji energingai auga ir plečiasi, todėl negalima palikti negenėtos. „Tai daryti derėtų netgi keletą kartų per metus: vasarą, rudenį, beveik visą žiemą, – teigia sodininkas. – Susilaikykite tik pavasarį (kovą), kai iš klevų ir beržų leidžiama sula. Aktinidijos lengvai leidžia sultis, todėl genint tuo metu augalas gerokai susilpnėja. Jei nespėjote išgenėti iki kovo, šį darbą atidėkite birželiui.“

Genėdami naujai išaugusius ūglius trumpinkite ir palikite 30–40 cm (ant jų kitąmet formuosis derlius). Kai išgenėtoje vietoje išaugs nauji ūgliai, juos trumpinkite lygiai taip pat. „Svarbiausia negailėti, neužleisti, o uogų tikrai nepritrūksite“, – nuramina specialistas.

Šalnos

Dažna aktinidijų nelaimė – šalnos. Jei būna tik išsprogę lapai, juos net nedidelis šaltis pažeidžia. Be abejo, augalas išleis kitų lapelių, tačiau derlius nukentės. Šalnas kontroliuoti sudėtinga, vienintelis būdas augalus apsaugoti – naktį prieš šalnas ant jų purkšti vandens. K. Malinauskas pastebi, kad retai kas to imasi. Dideliuose aktinidijų ūkiuose įrengta laistymo sistema virš augalų skleidžia dulksną ir gelbsti per šalnas. Jei nuosavame sklype yra laistymo sistema, nesudėtinga purkštukus sumontuoti ir aktinidijoms.

„Rasų“ korespondentas Rytas PAUKŠTYS

Kęstučio Malinausko nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.