Sodininko vasaris

Sodas

Nežinia, ką iškrės orai vasarį: sniego bus ar ne, jeigu bus, tai daug ar mažai. Todėl aptarsime visus galimus variantus.

Jeigu sniego maža, jo galite pažerti vaismedžių pomedžiuose, šilčiau aprišti medelių kamienus. Sniego užberkite ir ant svarainių krūmų, braškių lysvių.

Jeigu sniego visai nėra ir augalų pomedžių dar nemulčiavote, padarykite tai, naudodami neutralizuotas durpes. Tik apie šilauogių krūmelius paberkite rūgščių durpių.

Jei teks braidyti per pusnis, teks būti budriems ir stebėti, kad kiškiai neapgraužtų sodo augalų. Kai daug sniego, jie gali pasiekti neaprištas šakas, liemenį, tad būtinai sutvarkykite ir nukritusius aprišalus. Ilgaausius labiausiai vilioja obelaitės, bet graužia ir kriaušes, slyvas, kitus vaismedžius. Įsisukę į vyšnias, jie dažniausiai nukanda metūglius, didžiausią pavojų keldami jauniems, vienerių–trejų metų medeliams. Kad taip neatsitiktų, sniegą aplink vaismedžius suminkite.

Bėdų gali pridaryti ir graužikai. Žiemai perkopus į antrą pusę, jie itin intensyviai dairosi maisto – padėkite nuodų, tik pasirūpinkite, kad jų nepasiektų kiti gyvūnai ir vaikai.

Jei sniego itin daug, dalį jo nukaskite. Bet jei pomedžius paliksite visiškai be jo, spustelėjus stipriems šalčiams, gali pašalti vaismedžių šaknys. Jei sodas aptvertas ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora, kiškiai į jį neturėtų patekti, tereikia patikrinti, ar joje neatsirado skylių, ar į patvorius nepripustė sniego.

Sodininko paramos žiemą laukia ir sparnuočiai, liekantys žiemoti mūsų krašte. Nepamirškite palesinkite sodo talkininkų, padedančių naikinti kenkėjus ir džiuginančius giesmėmis rytais.

Antroje žiemos pusėje dideliuose soduose pradedama genėti vaismedžius. Nedideliuose mėgėjų sodeliuose šiuos darbus gali atlikti ir pavasarį. Tie, kas ruošiatės genėti vasarį, pradėkite nuo senų aukštaūgių obelų, nes jos atspariausios šalčiams. Padarytas žaizdas užtepkite sodo tepalu arba uždažykite vandens emulsiniais dažais. Kriaušes ir kaulavaisius išgenėsite pavasarį iki žydėjimo, kai nustovės šiltesni orai.

Nepamirškime kad vasario pabaigoje–kovo pradžioje dėl didelio temperatūros svyravimo dienos ir nakties metu, dažnai sutrūkinėja arba atšoka vaismedžių žievė. Kad taip nenutiktų vaismedžių kamienus apriškite eglišakėmis. O jeigu oras atšyla ir nusistovi teigiama vidutinė paros temperatūra, galite nubalinti (jei to nepadarėte iš rudens) vaismedžių kamienus ir stambių šakų pagrindus.

Jei malkomis kūrenate krosnį, surinkite pelenus. Lapuočių pelenai – viena iš geriausių natūralių kompleksinių trąšų. Juose yra 6–10 proc. kalio, 2,5–3,5 proc. fosforo, 30–35 proc. kalcio, mikroelementų, deja, visai nėra azoto. Medžio pelenų į dirvožemį negalima pilti kartu su šviežiu mėšlu, todėl, jei dirvožemį mėšlu tręšite rudenį, pelenų berkite pavasarį arba atvirkščiai. Pelenus galima berti prieš augalų sodinimą į griovelius, vageles, duobutes.

Daržas

Šiuo metu socialiniai tinklai jau dūzgia apie paprikų sėją. Tad paskubėkite išsirinkti veisles, apie kurias sapnavote gruodį ir sausį, paruoškite sėklas ir berkite į purų, laidų drėgmei substratą. Jeigu pirkote jau paruoštas sėklas, jų beicuoti nereikės. Jei auginsite iš savų, pirmiausia suberkite į druskos tirpalą (100 ml vandens ir 2 g druskos) ir po 10 min. iškilusias į paviršių išmeskite. Likusias nuplaukite švariu vandeniu, nusausinkite. Dezinfekuokite jas pamerkdami į 2 proc. kalio permanganato tirpalą. Po 20 min. išgriebkite ir vėl nusausinkite.

Jei norite, kad sėklos greičiau sudygtų, galite jas mirkyti ištirpinto ledo ar sniego vandenyje. Mirkykite apie parą, kas 3–4 val. keisdami vandenį.

Vasarį, kai vitaminų atsargos organizme jau kaip reikiant išsekusios, o žiemiški orai nešykšti gripo ar gerklės peršėjimo, mūsų atsparumą sustiprins sudaigintos daržovių bei javų sėklos – jos natūralių vitaminų, mikroelementų ir fitoncidų šaltinis. Daiginti tinka kviečiai, miežiai, lapiniai ridikėliai, žirniai, pipirnės, saulėgrąžos, liucernos, baltieji dobilai ir kt.

Sėklas daiginkite šviesioje ir šiltoje 20–22 °C patalpoje. Į gilią lėkštę ar pailgą indelį su kraštais įdėkite vandenyje sudrėkintą vatą, ligniną, filtrinį popierių ar popierinę servetėlę. Sluoksnis neturėtų būti plonesnis nei 1,5 cm. Tankiai paberkite sėklų ir uždenkite lėkštute. Augalams sudygus, atidenkite ir pastatykite ant palangės vėsiau, 15–18 °C temperatūroje. Pipirnės lapelius galėsite skinti jau po 14 dienų nuo sėjos. Naujai sėkite kartą per savaitę, taip nuolat turėsite žalių, gardžių, krienus primenančių žalumynų.

Ant palangės ar kitoje šviesioje vietoje lovelyje su žemėmis ar vazonėliuose pasisodinkite petražolių, šakniavaisinių salierų, svogūnų ropelių.

Virtuvėje ant palangės užsiauginkite ir svogūnų laiškų. Ant indelių su vandeniu uždėkite po svogūną taip, kad apatinė dalis siektų vandenį. Ne visiškai subrendę storakakliai svogūnai anksčiau pradeda leisti laiškus, todėl juos pirmuosius atželdinkite.

Sudaigintomis sėklomis ir žalumynais gardinkite patiekalus, užkandžius, vieną kitą žalią lapelį iš lėto sukramtykite, pajusdami jų skonį.

Jei turite daug cikorijos šaknų, dalį jų taip pat atželdinkite. Nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio vidurio šakniavaisiai suformuoja gūželes, o kad jos būtų gero skonio, ne karčios, cikorijas želdinkite tamsioje patalpoje, kur temperatūra 15–18 °C. Sodinkite jas į plastikinius ir molinius vazonus, kibirus ar dėžes. Jei želdinate šviesioje patalpose, tai ant šakniavaisių užpilkite durpių ar smėlio sluoksnį arba uždėkite kibirą. Sodinamąją terpę ir žemių sluoksnį nuolat laistykite.

Šiuo metu darbų yra ir sandėlyje. Išrūšiuokite svogūnus, tuos, kurių kakleliai stori, suvartokite pirmuosius. Sodinti palikite stambesnius daugializdžius. Juos laikykite šiltai, tada bus mažiau žyduolių, o maistui paliktus – vėsiai, 0–3 °C temperatūroje. Taip laikomi mažiau pus ir nesudygs prieš laiką. Be to, vėsioje patalpoje slopinami ligų sukėlėjai. Bet jeigu maistui skirtus svogūnus laikote šiltoje virtuvėje, į jų pintinę įdėkite keletą riekučių sausos džiovintos duonos. Taip laikomi svogūnai nepus ir nesudygs.

Kas savaitę tikrinkite ir kitas rūsyje laikomas daržoves, apžiūrėkite, ar nėra puvinio židinių. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite patalpą. Perrinkite ir pagal stambumą išrūšiuokite bulves. Sėklai atrinkite 60–80 g stambumo gumbus, supilkite juos į dėžes, pastatykite šviesesnėje, geriau vėdinamoje vietoje.

Maistines ir sėklines bulves laikykime nešaltai, apie 3 °C temperatūroje. Nepamirškite, kad pašalusių bulvių skonis pasikeičia, salsteli.

Patikrinkime, ar vienodai apsnigti kaupai, kuriuose laikote bulves ir šakniavaisius. Ant šiaurinės ir rytinės kaupų pusės užmeskite eglišakių, kad susikauptų daugiau sniego. Kai temperatūra nukris ­­–10 °C, sandariai užkimškite angas.

Gėlynas

Kol lauke gėlynai tyliai snaudžia, daugiau dėmesio tikisi kambariniai augalai. Baigiantis žiemai, jos gali būti nusilpusios. Mūsų klimato sąlygomis atogrąžų augalams dažnai trūksta šilumos ir drėgmės, o paatogražių gėlės gauna per mažai šviesos ir per daug šilumos. Dėl tokių, ne visai tinkamų sąlygų augalai praranda dekoratyvumą: ištįsta, lapai išblykšta. Juos gali apnikti ligų sukėlėjai (grybai ar bakterijos) arba kenkėjai.

Per šiltai, per drėgnai ir per tamsiai žiemoję kaktusai bei kiti sukulentai (augalai su sultingais lapais ar stiebais) dažnai ima pūti. Išgelbėsite juos, jeigu atpjausite dar sveiką dalį, ją apdžiovinsite ir iš naujo įšaknydinsite.

Pasitaiko, kad žiemą patalpose ne visada pastovi temperatūra. Dideli ir staigūs temperatūros svyravimai – palankios sąlygos įvairioms dėmėtligėms. Ypač nuo to kenčia stambialapiai augalai: difenbachijos, fikai, krotonai, anturiai, dracenos, gebenės ir kt. Išskinkite dėmėtus lapus ir pasistenkite augalams sudaryti palankesnes sąlygas.

Patalpose su centriniu apšildymu išsausėja oras. Tokiomis sąlygomis, kai sausa ir šilta, augalus apninka įkyrus kenkėjas – voratinklinė erkutė. Erkėtų augalų apatinė lapų pusė pasidengia plonu voratinkliuku, lapai pagelsta ir atrodo, kaip adatėle subadyti. Erkės nemėgsta dažno purškimo šaltu vandeniu.

Dažnai puola ir kelių rūšių skydamariai, siurbiantys iš augalų sultis. Jei ant jų ir aplink atsiranda lipnių išskyrų – vadinasi, skydamariai jau čia. Kenkėjų sumažės, jei laikas nuo laiko nuplausite augalus ūkiniu muilu.

Jeigu namuose naudosite augalų apsaugos priemones, rinkitės tik žmonėms nekenksmingas. Parduotuvėse yra iš augalų pagamintų preparatų, be to, profilaktiškai augalus palaistykite rausvu kalio permanganato tirpalu, į dirvos mišinius įmaišyti anglies gabalėlių. Prieš daugelį kenkėjų ir kai kuriuos ligų sukėlėjus galite naudoti indų ploviklį: vienam litrui vandens šaukštas ploviklio, šaukštas spirito ar degtinės. Tokiu tirpalu purkškite augalus.

Papildomas darbelių sąrašas

Į šiltnamį ar šviesų kambarį suneškite svogūnines gėles, kurias norite pražydinti kovo 8–jai. Tulpes įneškite vasario 5–10 d., hiacintus – 15 d., o narcizus – 18–19 d. Tinkamiausia temperatūra hiacintams 18–20 °C, tulpėms –15–18 °C, narcizams – 12–15 °C.

Tie, kas mėgsta sėją, prasideda laimės dienos. Šildomuose šiltnamiuose ar šviesioje vietoje ant palangės jau galite sėti ilgos vegetacijos vienmetes gėles: surfinijas, pelargonijas, jei dar nepasėjote ir visažydes begonijas.

Jeigu rūsyje stratifikuojate dekoratyvinių augalų sėklas, retkarčiais pamaišykite, kad geriau cirkuliuotų oras. Jei smėlis pradžiūvo ir yra per sausas, sudrėkinkite.

Dauginti pavasarį paliktas chrizantemas laikykite šviesioje, 5 °C šilumos patalpoje, šiek tiek palaistykite.

Begonijų, jurginų gumbus, kardelių ir montbrečių gumbasvogūnius, pipyčių šakniastiebius laikykite vėsiame rūsyje ar kitoje 3–5 °C šilumos patalpoje, kur santykinė oro drėgmė apie 70 proc. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite patalpas.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūta Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.