Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai – apie ne itin populiarių, bet vertingų uogų naudą

1. Plačiau papasakokite apie tyrimo objektą. Kodėl ieškant vaisių, turinčių itin daug biologiškai aktyvių junginių, buvo pasirinktos būtent aktinidijos (kivių uogos)?

Aktinidijos – sumedėję vijokliniai augalai, kilę iš Tolimųjų Rytų (Japonijos, Kinijos, Korėjos), o sukultūrinti auginami Rytų bei Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Nors Lietuvoje aktinidijos pradėtos auginti praėjusio šimtmečio pradžioje, tačiau jos nėra labai populiarios mūsų soduose. Iš pirmo žvilgsnio sunokusios aktinidijų uogos primena kivius ir yra malonaus aromato bei saldžiarūgščio skonio.

Iš visų rūšių Lietuvos klimato sąlygomis auginti tinkamos margalapė ir smailialapė aktinidijos. Jos pasirinktos tyrinėti, nes trūksta mokslinių duomenų/žinių apie vaisiuose sukauptą biologiškai aktyvių junginių sudėtį ir galimą tolesnį vaisių arba lapų panaudojimą.

2. Ar tyrimas atskleidė aktinidijų auginimo vėsesniuose regionuose galimybes kintant (šiltėjant) klimatui, nes iki šiol jos buvo auginamos tik švelnesnio subtropinio klimato rajonuose?

Lietuvos klimato sąlygomis yra tinkami auginti margalapės (Actinidia kolomikta Maxim.) ir smailialapės (Actinidia arguta Miq.) aktinidijų veislių augalai. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti ir palyginti šalies sąlygomis augančių aktinidijų veislių vaisiuose esančių bioaktyvių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.

3. Tyrimas buvo atliktas su penkiomis A. kolomikta veislėmis ir penkiomis A. arguta veislėmis bei hibridais. Ar išryškėjo kurios nors vienos tirtos veislės pranašumas ir ar ją būtų galima rekomenduoti uogų augintojams kaip perspektyvų augalą, turintį daug sveikatai naudingų junginių?

Atlikto tyrimo duomenimis, A. kolomikta veislių vaisiuose nustatyti didesni biologiškai aktyvių junginių (flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties darinių ir proantocianidinų) kiekiai nei A. arguta vaisiuose. Lietuvoje margalapių aktinidijų (A. kolomikta) veislės ‘Aromatnaja’, ‘Matovaja’, Sentiabrskaja’ ir VIR-2 plačiai auginamos soduose, o jų vaisiai sunoksta liepos–rugpjūčio mėnesiais ir pasižymi maloniu skoniu. 2022 metais VDU Botanikos sode išvesta nauja A. kolomikta veislė ‘Milema’ yra labai derlinga, ištveria lietuviškas žiemas ir atspari ligoms.

4. Straipsnyje teigiama, kad uogų biocheminė sudėtis priklauso nuo įvairių biotinių ir abiotinių veiksnių: veislės savybių, nokimo stadijos, auginimo sąlygų ir derliaus nuėmimo laiko. Ar mūsų šalies klimato sąlygomis auginamos aktinidijos yra pakankamai atsparios šalčiui ir per vegetacijos laikotarpį sugeba sukaupti reikiamą kiekį sveikatai naudingų junginių?

Šalies klimato sąlygomis auginamos margalapės ir smailialapės aktinidijos yra atsparios šalčiui, tačiau prieš žiemą augalus patartina mulčiuoti durpėmis arba kompostu. Mulčias augalų šaknis apsaugo nuo šalčio, o pavasarį, esant intensyvesnei spinduliuotei, ir nuo kaitros. Ankstyvo žydėjimo metu kai kurių veislių aktinidijų žiedai nukenčia nuo pavasarinių šalnų.

5. Kokius dar galėtumėte įvardyti perspektyvius augalus, kurie galėtų būti tiriami kaip pagrindiniai natūralių antioksidantų šaltiniai?

Lietuvoje turime gausybę vertingų augalų, kurie yra prisitaikę augti šalies klimatinėmis sąlygomis ir sukaupia didelius kiekius bioaktyvių junginių, pasižyminčių antioksidaciniu aktyvumu, antibakterinėmis savybėmis ir kt. Verta paminėti tokius augalus kaip šaltalankiai, sedulos, sausmedžiai ir putinai.

SDI mokslininkų straipsnis apie aktididijų fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo tyrimus paskelbtas moksliniame žurnale "Antioxidants".

Šaltinis: LAMMC