Soduose galėtų atsirasti daugiau ukrainietiškų vaismedžių

Kad nesusipratimų dėl augalų veislių pavadinimų yra, patvirtina ir medelyno „Vitaflora“ savininkas Eugenijus Popovas: „Pavadinimų painiavos sodininkystėje iš tiesų nemažai. Priežastys įvairios, kartais tai klaidina sodininkus mėgėjus, todėl verta apie tai pakalbėti.“ Tad pabandėme šiek tiek pasiaiškinti, kodėl tos pačios veislės sodinukai ne visada pristatomi originaliais pavadinimais.

Sodininkams žinoma istorija apie kriaušės ir obels hibridą. Specialistai puikiai žino, kad toks hibridas neįmanomas, bet kai kuriuose medelynuose azijietiška kriaušė, vedanti į obuolius panašius vaisius, klaidinant pirkėjus būdavo pristatoma būtent kaip hibridas. Kokia ukrainietiškos obels „Slava Peremožcam“ istorija?

Tai praėjusiame šimtmetyje, 1928 m., Mlijevo sodininkystės bandymų stotyje (Ukraina) išvesta ankstyva rudeninė obelis. Ją gavo trys selekcininkai L. Ro, P. Cechmistrenko ir M. Nikonenko, sukryžminę veisles „McIntosh“ ir „Popierinis“ (dar žinoma kaip „Alyvinis“). Ši Čerkasų rajone esanti stotis buvo įkurta 1920 m. ir pavadinta vieno žinomiausių Ukrainoje selekcininko L. P. Simirenkos vardu. Jis jau nuo 1887 m. kaupė vaismedžių kolekciją, kurią 1912 m. sudarė per 900 obelų, 889 kriaušių, 350 vyšnių ir trešnių, 115 persikų, 56 abrikosų ir daug kitų kultūrinių bei dekoratyvinių augalų veislių. Šiuo metų stotyje užsiimama nacionalinių genetinių vaismedžių, uogakrūmių, žirninių kultūrų išteklių išsaugojimu. Taigi šios veislės šaknys šimtu procentų ukrainietiškos.

Deja, Rusijoje paplitusi praktika kitose šalyse išvestas veisles versti į savą kalbą. Taip nutiko ir ukrainietiškai obelaitei, o kai sovietmečiu ją pamėgo ir Lietuvos sodininkai, išplito ir rusiškasis pavadinimo variantas „Slava Pobediteliam“. Iki šiol kai kuriuose medelynuose, deja, galime rasti tokiu vardu pavadintų sodinukų. Bet abejoti nereikėtų – tai ta pati Ukrainoje sukurta veislė.

Tokia pavadinimų painiava – jokia naujiena. Tokių atvejų matome ir pas mus. Kartais taip nutinka neteisingai transkribuojant pavadinimą, o pasitaiko, kad jis keičiamas tyčia, norint parduoti vienos ar kitos veislės augalus, neturint licencijos tai daryti, siekiant, kad licencijos turėtojas jos neatpažintų. Rusijoje nevengiama tiesiog pakeisti veislės pavadinimą ir pristatyti augalą kaip savo sukurtą.

Europos šalyse didesnė kontrolė, intelektinė nuosavybė labiau apsaugota. Bet jeigu skaitydami etiketę pamatysite, kad pavadinime lietuviškai įvardijama augalo spalva, nesipiktinkite – tai daryti leidžiama visame pasaulyje.

Kokios „Slava Peremožcam“ savybės užkariavo lietuvių širdis?

Ši veislė derlinga ir vaisius megzti pradeda anksti. Obuolius skinti galima nuo rugsėjo pradžios ar vidurio, sandėliuojami gerai išsilaiko iki gruodžio. Medis vidutinio augumo, skiepijant į MM106 poskiepį pasiekia apie 3 m aukščio, į M26 – užauga žemesnis, o B118 – priešingai, medelis pasiekia didesnį aukštį. Vainikas tankus, kompaktiškas. Vaismedis vidutiniškai atsparus rauplėms ir miltligėms, yra atsparus šalčiui, gali ištverti 26–30 °C šaltį, nelygu poskiepis.

Bet turbūt didžiausios įtakos populiarumui turi skonis! Obuoliai saldžiarūgščiai, sultingi, aromatingi – išties skanūs, nes kitaip ši veislė nebūtų taip paplitusi. Minkštimas kreminės spalvos su rožiniais dryželiais, vaisiai vidutinio dydžio ir didesni, sveria 150–250 g.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad obuolius galima naudoti labai įvairiai – valgyti nuskintus, džiovinti, raugti, spausti sultis, gaminti džemą, pastiles, gardinti kepinius.

Ypatingos priežiūros ši veislė nereikalauja. Sodinukams kuo puikiausiai tiks nuo abrikosų ir persikų ar kitų kaulavaisių atlikusi vieta sode. Toleruoja dalinį šešėlį, drėgnesnę vietą sklypo apačioje. Geriausia, kai šalia auga kitos obelys ar kriaušės. Kaulavaisius reikėtų sodinti atskirai nuo sėklavaisių, tuomet nebus problemų purškiant nuo kenkėjų ar ligų, nes šiems augalams reikia skirtingų preparatų, o ir purškiami kitu metu.

„Slava Peremožcam“ sodinukų yra ir Jūsų medelyne. Esate nusprendęs už juos gautas lėšas skirti Ukrainai.

Veislės pavadinimas išties simboliškas šiandien, ukrainiečiams ginant valstybės laisvę, itin aktualus. Juos remiame per kitas organizacijas, bet prisiminkime ir tai, kad šioje šalyje stiprios sodininkystės tradicijos, yra puikių, geros kokybės vaismedžių ir vaiskrūmių veislių, tad kodėl nepabandžius auginti tinkančių mūsų klimatui. Iki šiol mūsų šalyje aktyviai domėtasi rusiškos selekcijos vaismedžių naujienomis, bet dabar puiki proga atsigręžti į kitus kaimynus, vieną sąrašą patrumpinti, o kitą pailginti. Tai irgi neblogas būdas parenti Ukrainą.

„Rasų“ redaktorė Rūta VAITKEVIČIŪTĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.