Sodyba – tai gyvenimo būdas

Suviliojo gamtos grožis

„Gyvenimas sode mūsų šeimai – tai natūralus gyvenimo būdas, susiliejant su gamta, klausant bičių dūzgimo tarp žiedų. Sugrįžus pavasariui, vėl stebime bundančią gamtą, medžių, krūmų ir gėlių pumpurų brinkimą, žydėjimą ir pirmąjį bičių apsiskraidymą per Juozapines. Sode prisėdame ir dieną, ir vakare. Vaizdas nepakartojamas ir vis kitoks: vakare blėstant dienos šviesai ir augalams bei pastatams grimztant prieblandon, įsižiebia apšvietimas, sukuriantis paslaptingą atmosferą sodyboje”, – apie jaukų gyvenimą sodyboje pasakojo vilkijietė Dalytė Rudzevičienė.

Dalytė ir Vitas Rudzevičiai sodų bendrijoje „Vilkija“, esančioje netoli Vilkijos miestelio, pradėjo kurtis prieš 32 metus. Tuo metu dar tik formavosi ir pati bendrija. Vaizdingai pavadintoje Gėlyno gatvėje jie įsigijo įprastą 12 arų sklypą ir pirmiausia suskubo įveisti sodą, sukasti kelias lysves, kuriose augino įvairiausių daržovių, o likusią aplinką išpuošė gėlėmis.

Pašnekovė prisimena, kad ne tik su vyru, bet augančios dukros įsitraukė į šį kūrybinį darbą. Kuo toliau, tuo labiau jiems patiko leisti laiką gražiame gamtos kampelyje, Nemuno pievų prieglobstyje. Nusprendę čia giliau įleisti šaknis, pastatė namą, ūkinį pastatą su garažu, iškasė šulinį, kad nepristigtų skaidraus it krištolas šaltinio vandens.

Norėjosi išsaugoti daugiau erdvės

Bėgant laikui, keitėsi šeimos poreikiai – kasmet sodino vis mažiau daržovių, sklype atsirado daugiau erdvės, tad po truputį pradėjo keistis ir sodybos vaizdas. Rudzevičiams sode norėjosi daugiau grožio ir erdvės poilsiui, tad daržo vietoje įrengė veją, o daržovių kampelį su šiltnamiu ir keliomis pakeltomis lysvėmis perkėlė į atokesnę sklypo vietą.

Ėmęsi pertvarkos, pirmiausia Rudzevičiai įrengė takelius, paskui atskiras erdves, kurias ilgainiui apsodino dekoratyviniais ir sodo augalais. Juk labai malonu vaikščioti basomis žalioje vejoje ir jausti besikeičiantį žemės ritmą.

„Sode vasarą norėjosi daugiau gyvybės, tad įrengėme baseiną, jame įkurdinome vandens lelijų. Dabar jame smagu ir paukšteliams, ir bitėms atsigaivinti, – pasakojo sodybos šeimininkė. – Nesistengėme užveisti didžiulio sodo ir prikišti daugybės dekoratyvinių augalų, mums svarbu išsaugoti erdvę, kurioje gerai jaučiamės, o visų mylimų augalų vis tiek niekada nesutalpintumėme.“

Pasak Dalytės, sodybai žavesio suteikia ir kelios bitučių šeimos. Meilę joms įskiepijo brolis Jeronimas, kuris jau daugelį metų su šiomis darbštuolėmis bičiuliaujasi tėvų sodyboje Batniavoje.

Žiedai vejoje – nauja pradžia

Kasmet pirmieji pavasarį Rudzevičius pamalonina krokai. Dabar jie vejoje tiesiog spindi, išsklaidydami niūrų pilkų žiemos dienų prisiminimą. Dar nespėjusios sužaliuoti pievelės fone spalvingos taurelės itin žavios, akyse žaidžia balti, geltoni, ryškiai violetiniai ir purpuriniai žiedeliai. Regis, toks paprastas derinys, o kiek teigiamų emocijų dovanoja! Nelygu kokie orai, ši augalų magija tęsiasi 10–20 dienų. Saulėje žiedai išsiskleidžia, o vakarop ar darganotu oru susiskleidžia.

Vėliau Gėlių gatvėje puoselėjamoje sodyboje pražysta daugiametės saulutės, narcizai ir įvairiaspalvės tulpės (nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų) ir sodų karaliai hiacintai, jų kvapnūs žiedynai pradeda skleistis nuo apatinių žiedelių. Dalytė su šypsena prisipažįsta, kad tokia žydinčia pievute stengiasi kuo ilgiau pasidžiaugti ir neskuba šienauti.

„Išpjauname tik takus. Kol augalai baigs žydėti, subręs jų svogūnėliai, tik vėliau sekatoriumi nupjausime nugeltusius stiebelius, – patirtimi dalijosi pašnekovė. – Paskui per žalią veją perbėgs basakojė vasara ir pribarstys Nemuno pievų žiedų, ypač grakščiųjų ramunių, baltųjų ir raudonųjų dobilų, kraujažolių ar bajorių. Visą sezoną pievelė spalvingai žydės ir vilios bitutes ar kitus vabzdžius, drugelius. Nekovojame su atsitiktiniais augalais, atklystančiais ir prigyjančiais mūsų sodyboje.“

Šeimai smagu žinoti, kad nors ir nedidelėje žydinčioje vejoje išlieka augalų įvairovė, be to, ji yra puiki nektaringų žiedelių ganykla bitėms, kaip ir daugybė daugiamečių ir vienmečių gėlių, susodintų puošniomis grupelėmis.

Kompozicijose – žavieji eukaliptai

Pavasarinė Rudzevičių sodybos gėlių kolekcija paprasta, bet gausi. Žydi raktažolės, scylės, hiacintai, narcizai, šilagėlės, plukės, aguonos, daugiametės kvapiosios našlaitės, žiemės, ankstyvosios tulpės, kalasi purpuriniai bijūnų ūgliai. Alpinariume auga bergenijos, šilokai, uolaskėlės ir kitos daugiametės gėlės.

Pradeda spalvintis vaigelių, magnolijų ir rododendrų pumpurai, netrukus svaiginančiomis spalvų vaivorykštėmis pasipuoš vilkgalgiai.

Vasarą džiugins katžolių, lelijų, šluotelinių flioksų, kardelių, rudbekijų, pentinių, saulainių, saulakių ir ilgai besitęsiantis viendienių žydėjimas, o vėliausiai žavesiu dalinsis brugmansijos, rudens karaliai – jurginai bei puošniosios hortenzijos.

Vienmečių gėlių Dalytė sodina mažiau nei daugiamečių. Kai kurias sėja pati, pikiuoja – gal kiek vėliau pražysta, bet ilgai džiugina.

Tarp mėgstamų darbų – vazoninės gėlių kompozicijos. Deriniuose dominuoja pelargonijos, begonijos, surfinijos, kurias papildo sidabrinių ir kitų spalvų dekoratyviniai lapiniai augalai – dichondros, pajūrinės žilės ‘Angelo sparnai‘, ipomėjos, spalvingieji margeniai, kompaktiški varpiniai augalai.

Ne kiekvienoje sodyboje išvystume grakščiųjų eukaliptų, tačiau D. Rudzevičienė praėjusią vasarą nepabijojo surizikuoti ir kelias kompozicijas praturtino pilkšvu jo atspalviu ir lengva, ažūriška šio augalo grafika.

Skendi žieduose ir dūzgesy

Sodybos šeimininkai nekantriai laukia, kada pražys sodas ir svaigus aromatas tiesiog užgniauš kvapą, o akis bus sunku atitraukti nuo žieduose skendinčio vaismedžių peizažo. Čia auga apie 70 skirtingų rūšių sodo ir dekoratyvių augalų, žydinčių nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Pirmieji startuoja lazdynai, blindės, kaukazinės slyvos, valgomieji sausmedžiai, agrastai, juodieji ir baltieji serbentai, trešnės, vyšnios, sakuros, slyvos. Po to baltais žiedais apsipila kriaušės, švelniai rausvais šydais pasidabina obelys. O puošnioji rojaus obelaitė puošiasi tamsios vyno spalvos žiedais. Be to, ji puiki apdulkintoja kitoms obelų veislėms.

Po to nuvilnija blindžių, kiaulpienių, šilauogių, aktinidijų, putinų, aviečių, gervuogių, šeivamedžių, braškių, žemuogių ir vynmedžių žydėjimas. Kaimyninėse Nemuno pievose žydėjimą tęsia dobilai, čiobreliai, raudonėliai, juozažolės, jonažolės ir daugybė kitų medingų augalų. O kur dar vasarinis liepų žydėjimas!

Visi šie augalai yra didžiulis Dalytės džiaugsmas ir bitučių maitintojai, nes darbštuolėms nereikia toli ieškoti vertingojo žiedų nektaro. Be medaus jos dovanoja ir kitų, ne mažiau vertingų produktų – bičių duonos, pienelio, vaško. Sodyboje laikomos kelios bičių šeimos, bet medaus pakanka ne tik namiškiams, bet ir giminaičiams, draugams, kaimynams.

Rūpestingi šeimininkai pastebi ir didesnę bičių naudą. Skraidydami nuo žiedo ant žiedo darbštūs vabzdžiai apdulkina visus sodo augalus. Kryžmadulkiams augalams šie sodo draugai itin svarbūs, nes nuo jų priklausys, ar gausus derlius užderės, ar vaisiai nebus deformuoti, gero skonio, gerai laikysis nuskinti.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Dalytės Rudzevičienės ir Rūtos Vaitkevičiūtės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.