Sojos: ar galime būti nepriklausomi nuo importo?

Iš kitų šalių

Europos žemės ūkio sektorius priklauso nuo sojų produktų importo. Kaip rašo portalas Farmer.pl, šiuo metu į ES kasmet importuojama apie 30 mln. t sojų miltų, daugiausia iš Brazilijos ir Argentinos. Tai reiškia, kad 95 proc. pašarinių baltymų, kurie yra skiriami gyvulių pašarui ir paukščių lesalui, atkeliauja iš šalių, nepriklausančių ES. Nebūtų nieko blogo, jei sojos nebūtų auginamos vietovėse, sukurtose iškirtus Amazonės miškus. Ir nors Europoje nuolat kalbama apie klimato apsaugą, perkami produktai, sukurti atogrąžų miškų sąskaita.

„Negalima reikalauti, kad Europos ūkininkas laikytųsi griežčiausių aplinkosaugos standartų, o Europa tuo pat metu importuotų produktus, kurie gaminami be jokių apribojimų. Jei ES nori rimtai vertinti žaliąjį kursą, ji turi nustoti importuoti žemės ūkio produkciją, auginamą iškirtus Amazonės miškus“, – lenkų žiniasklaidai teigė ūkininkas Krzysztofas Piechas.

Kaimyninės šalies ūkininkai siekia, kad ES pripažintų vietinių baltymų plėtrą, kaip vieną iš žaliojo kurso ramsčių. Pasak jų, sojų pupelių auginimas yra ne tik alternatyva importui, bet ir nauda aplinkai, nes šie augalai ne tik fiksuoja azotą, kuris mažina trąšų suvartojimą, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, didina jo derlingumą. Lenkijos ūkininkai savo šalies žemės ūkio ministrui pateikė reikalavimą užtikrinti Europos žemės ūkio nepriklausomybę nuo sojų miltų importo iš Pietų Amerikos, taip pat dėl baltymingų augalų plėtros Lenkijoje ir visoje ES, dėl daug baltymų turinčių augalų rėmimo bei mokslinių tyrimų programų tęstinumo.

Realus tikslas

Apie tai, kad laikas savo šalį aprūpinti vietoje užaugintomis nemodifikuotomis sojomis, kalba ir mūsų šalies ūkininkai. Kauno r. ūkininkas Kęstutis Svečiulis, trečią sezoną auginantis sojas, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jei ūkininkai padidintų baltyminių augalų plotą, galėtų tapti nepriklausomi nuo sojų produktų importo. „Tai realus tikslas – tereikia paramos augintojams ir gamintojams, investicijų į perdirbimą ir protingų subsidijų. Tuomet bus nauda visiems – ir ūkininkams, ir vartotojams, ir aplinkai. Sojų auginimas mūsų šalyje įsibėgėja, užpernai jos buvo įtrauktos į remiamų kultūrų sąrašą“, – ŪP dėstė patyręs ūkininkas.

Kaip rodo VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) šiemetė pasėlių deklaravimo statistika – sojų plotai Lietuvoje siekia 2 605,42 ha, pupų – 87 012,87 ha, žirnių – 102 257,47 ha. Pagal Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių, sojos yra priskiriamos grupei „Augalai ariamojoje žemėje, pūdymas“, o pupos ir žirniai – grupei „Azotą kaupiantys augalai“. ŪP pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kodėl sojos nėra klasifikuojamos kaip azotą kaupiantys augalai? Ministerijos specialistai atsakė, kad sojos yra labiau aliejiniai, nei azotą kaupiantys augalai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys agronomas prof. Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad sojos turi simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, kurios fiksuoja atmosferinį azotą ir paverčia jį prieinamu augalams. „Vidutiniškai 1 ha sojų gali sukaupti nuo 50 iki 300 kg azoto per sezoną, iš kurių 30–60 proc. lieka dirvožemyje. Geros simbiozės ir pakankamos mikrobiologinės veiklos sąlygomis sojos fiksuoja apie 100–200 kg N/ha, o optimaliomis sąlygomis, kai gerai inokuliuotos sėklos ir geras dirvožemis – iki 300 kg N/ha. Sojos ne tik pačios apsirūpina azotu, bet ir pagerina dirvožemio derlingumą kitoms kultūroms, sėjamoms po jų, todėl dažnai įtraukiamos į sėjomainas“, – paaiškino V. Pranckietis.

Svarbus dalykas

Apie svarbų sojų privalumą – gebėjimą sukaupti itin daug azoto (iki 160 kg/ha), t. y. daugiau nei pupos ir žirniai, rugsėjo mėnesį K. Svečiulio ūkyje vykusiame renginyje kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tuo metu VDU ŽŪA doc. dr. Egidijus Zvicevičius pažymėjo, kad sojų auginimas Lietuvoje turi didelį potencialą, todėl svarbu apsvarstyti, kaip šie augalai gali prisidėti prie žemės ūkio tvarumo ir baltyminių pašarų tiekimo.

K. Svečiulio nuomone, jei ūkininkai sojoms skirtų tokius pačius plotus, kaip pupoms ir žirniams, mūsų šalis nebeišvežtų valiutos į trečiąsias šalis ir užtikrintų kokybiškų pašarų tiekimą paukštininkystės, kiaulininkystės ir gyvulininkystės ūkiams. „Lenkijos sojų augintojams šiuo metu vyriausybė skiria 292 Eur/ha išmoką, tačiau jie turi dar ambicingesnių tikslų ir reikalauja, kad žemės ūkis taptų nepriklausomas, savarankiškas. Ūkininkai nori dar labiau stiprinti žemės ūkį ir nepriklausyti nuo importuojamos produkcijos. To norime ir mes“, – ŪP tikino Kauno r. ūkininkas.

Kupiškio r. ūkininkė Kristina Kazlauskaitė, kartu su broliais vystanti ekologiškų paukštynų veiklą, pastebėjo, kad Lenkijos ūkininkų iniciatyva – labai gera. „Juos mums visada rodo kaip pavyzdį. Todėl ir mūsų šaliai verta stengtis pasivyti kaimynus. Šių dienų aktualijos turi priversti kiekvieną valstybę apgalvoti ir susikurti sau pagrindą – būti nepriklausomiems nuo kitų šalių, auginančių genetiškai modifikuotas sojas. Šiais metais, deklaruodama pasėlius, buvau nustebusi, kad už sertifikuotą sojų sėklą kompensacija nepriklauso. Tai – visiškai nelogiškas sprendimas. O juk svarbiausias dalykas gausiam derliui – sertifikuota sėkla ir inokuliacija. Tačiau visa tai yra gana brangu. Tie ūkininkai, kurie pabandė auginti sojas, nebesitraukia, tačiau naujus augintojus tokia situacija gąsdina. Aš manau, kad jei būtų paskata, parama, atsirastų daugiau ūkininkų, norinčių auginti sojas. Ilgą laiką sojas augino tik ekologai, džiugu, kad jas auginti pradeda ir įprastinės gamybos ūkiai“, – ŪP kalbėjo K. Kazlauskaitė. Ji pastebėjo,, kad ekologiškų sojų auginimo suaktyvėjimas įvyko tuomet, kai sojos buvo priskirtos daržovėms. Jei ši tvarka nebūtų pakitusi, tikrai būtų įvykęs proveržis.

Būtina kalbėti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.